Šiemetinio, Vilniaus rotušėje rengiamo labdaringo Vienos pokylio akcentu, traukiančiu čia atvykti puikiai muzikai neabejingus ir labdarai aukoti nusiteikusius vyrus ir moteris, ir vėl taps populiarusis sopranų trio „Trys panteros“ .
Vietoj trijų - dvi
Dešimtmetį rengiamame geriausias austriškas labdaros tradicijas puoselėjančiame vakare jos ir vėl atliks valsų karaliaus Johanno Strausso valsus ir jų popuri, žavės savo grožiu, ponus ir ponias ragins aukoti sergantiems vaikams. Tik vienas „bet“... „Kadangi viena iš „panterų“ – Rasa Juzukonytė – yra labai toli išvykusi, scenoje pasirodysime dviese – aš ir Nomeda Vilkanauskaitė. Bet tikrai „nesutraukysime“ šitos gražios tradicijos,“ – tikina „Trijų panterų“ narė, stebuklingo balso savininkė Raimonda Tallat-Kelšpaitė.
Pirmą kartą Vienos pokylyje Raimonda pasirodė vos grįžusi po mokslų Austrijoje – atrodo, 2000-aisiais. Ir po to dalyvavo visuose pokyliuose Vilniaus rotušėje, išskyrus pora metų, kai prie Rotušės piketus ėmus rengti elgetų karaliui pokylis persikraustė į vieną Vilniaus viešbučių. Deja, susidomėjimas buvo nedidelis, buvo surinkta nedaug pinigų. „Tada ten Rasa dainuodavo viena, dabar mes su Nomeda – be Rasos“, – į pokylio ir sopranų trio pasirodymų istoriją leidžiasi Raimonda.
Dainininkė neabejoja, kad nepaisant vis nesitraukiančios krizės, Vilniaus miesto rotušė bus pilna svečių. Dalyvaus renginio mecenatai, globėjai, puikią muziką ir šokius mėgstantys ir labdarai pinigų negailintis šokių aistruoliai, nuotaką praskaidrins pokylio debiutantai. Visą vakarą gros Jaroslavo Cechanovičiaus vadovaujamas orkestras, pritarsiantis operos, operetės, estrados dainininkams. Vakarą ves aktorius Gintaras Mikalauskas.
Šokiams dainuoja net Noreika
„Trys panteros“ dėkingos Johannui Straussui, Franzui Leharui, Imrei Kalmanui, kažkada sukūrusiems begalę nuostabių kūrinių, kuriuos jos įtraukė į savo repertuarą. Raimonda pastebi – visi atlikėjai šį vakarą stengiasi dainuoti jų sukurtus šokiams tinkamus kūrinius. Šokių muziką tą vakarą dainuoja netgi operos grandas Maestro Virgilijus Noreika, taip pat Edmundas Seilius su Kristina Zmailaitė, Vytautas ir Eglė Juozapaičiai. Ne kartą Vienos pokylio programą paįvairindavo estrados atlikėjai Birutė Dambrauskaitė, Stasys Povilaitis, Viktoras Malinauskas.
Prieš vidurnaktį, nuskambėjus valsų popuri, šokamas tradicinis vidurnakčio kadrilis iš J. Strausso operetės „Die Fledermauss”. Ar „panteroms“ pavyksta pokylyje pasišokti? „Žinoma! – šūkteli Raimonda. – Dažniausiai pašokdina kolegos, pažįstami. Gal tai ir mandagumo gestas, bet man to užtenka. Negalėčiau pasakyti, kad esu aistringa šokio mylėtoja. Man gražu, kai tai daro šokėjai profesionalai, smagu žiūrėti į žmogų, šokantį su malonumu, pagirtina, kad žmonės stengiasi, bet pati be to galiu apsieiti.“
Negali apsieiti be kitko – privalomos geros nuotaikos ir išskirtinių, koncertinių drabužių. Raimonda neslepia – atlikėjos drabužiams skiria labai daug dėmesio, nes „likti nepastebėtoms“ visą vakarą stovint scenoje nepavyktų. „Prisipažinsiu – būtent pagal apdarus nuotraukose mes paskui ir atpažįstame, kokiais metais vyko pokylis,“– juokiasi Raimonda.
Blizgi, siaura ir juoda suknelės – nepageidautina
Kūrybinės brandos sulaukusios „panteros“ renkasi klasikinio stiliaus sukneles. Nors anksčiau būdavo visaip. „Pirmoji mano suknelė, atsimenu, buvo blizgi ir siaura, prigludusi. Nors pagal Vienos pokylio protokolą, tradiciją tai yra nedraudžiama, bet ir nepageidautina. Siaura suknelė ir juoda suknelė – nepageidautinos. Pageidautina varpo formos suknelė, tinkanti šokiams. Bet moterys ateina apsirengusios visaip – vienai tokia suknelė netinka, kita tokios tiesiog neturi arba nemėgsta. Būna – ponios „pataiko į koją“, būna – „šauna pro šalį“ – pasirodo havajietiškomis paplūdimio, kokteilių suknelėmis. Arba apsirengia pernelyg kukliai. Vis dėlto einant į tokį pokylį reikia pasipuošti. Juk kur kitur pasipuošti, jei ne čia? Sako, man nesvarbu, kaip aš atrodau. Bet juk turi būti svarbu, “ – kalba drabužio svarba pobūvyje seniai įsitikinusi Raimonda.
Per 10-mt metų „panterų“ apranga irgi keitėsi. „Praktiškai išrodėme beveik viską, ką turėjome,“ – juokauja atlikėja. Šiemet pokyliui Raimonda pasirinko tamsią – pilkai mėlyną – prancūzišką suknelę. „Esu labai patenkinta ir nekantrauju apsirengti ja šį vakarą“, – trykšta puikia nuotaika.
Aprangos akcentas – vyšnios spalvos plaukai
Kolegės Nomedos šio vakaro suknelė Raimondai – paslaptis. Žino tik tiek, kad ji bus gana spalvinga. „Mano aprangos akcentas – tamsios vyšnios spalvos plaukai. Toks mano „panterinis“ įvaizdis. Juk pagal pirminį sumanymą visos trys turime skirtis: viena – blondinė, antra – brunetė, trečia – raudonplaukė.“
Šiemet, kaip ir kasmet, pokylio svečiai galės dalyvauti labdaros loterijoje, kurioje bus galima laimėti vertingų prizų. Raimondai, kaip ir daugeliui šį vakarą į Vilniaus rotušę susirinksiančių moterų, smalsu, kas tai bus. Paprastai tai būna juvelyro Staso Chailovo juvelyrikos dirbinys. „Kaip ypatingai mėgstanti papuošalus, labiausiai iš visų panterų, labai juo domiuosi,“ – neslepia Raimonda.
Pati iš anksto pagalvojo ir apie šio vakaro savo papuošalus. Prie santūrios suknelės ketina priderinti įspūdingą krištolo vėrinį. „Tokių deimantų, kokių trokštu, ko gero, niekada neturėsiu, užtat turiu kitokių papuošalų – iš krištolo, topazų, ametistų, citrinų akmens...“– juokais guodžiasi puošeiva.
Dainininkė stebisi, kad jaunos operos solistės papuošalų vengia. Į sceną eina pasipuošusios minimaliai, kartais net be jokio žiedelio. „Matyt, taip nori sukoncentruoti žiūrovų dėmesį į balsą ar kūną,“ – naujosios kartos profesines paslaptis bando įspėti Raimonda.
Kiekviename amžiuje „panteros“ gražios
Paklausta, kur pastaruoju metu koncertuoja, Raimonda prasitaria, kad uždaruose vakaruose – bilietinių koncertų „Trys panteros“ nerengia, užtenka koncertų, į kuriuos pakviečia tikri jų talento gerbėjai.
Gerokai pakamantinėta, prasitaria, kad visos trys jau rengiasi trio jubiliejui - jubiliejiniams koncertams „Trys panteros grįžta“, kurie birželio pabaigoje numatyti Palangos vasaros estradoje ir Vilniaus paveikslų galerijos kieme. „Jeigu per 10 metų mūsų nišos niekas neužėmė, reiškia mes turime teisę gyvuoti. Juk įdirbis – didžiulis. Nors, kai pasižiūrim 10-mečio senumo koncertinę filmuotą medžiagą – turime gardaus juoko – kokios visos trys „žalios“, – kvatojasi Raimonda. – Jau sukam galvas dėl tinkamos programos – norim, kad ji būtų maloni, nauja, nepabodusi. Nors ir nejaunėjame, bet reikės tuo pasidžiaugti. Kiekviename amžiuje moteris graži.“
Vaizduos brandžią moterį
Atidainavusi jubiliejinius „panterų“ koncertus Raimonda su savo vyru Gyčiu ketina pasinerti į rimtąją muziką. „Mano vyras dėl to nemiega naktimis, rimtai ruošia rimtosios muzikos programą, nori sudaryti tokią, kuri iki šiol nebuvo atlikta Lietuvoje ir mane žiauriai bara, kad aš nedarau to, ko išmokau studijuodama ir gyvendama Austrijoje – nedainuoju klasikos, o vis juokaujau su „panteromis“. Grasina: „Greitai sėsim prie rimtų darbų... “
Jeigu rimtai – rimtiems darbams Raimonda neturėjo laiko – grįžusi iš Austrijos pasinėrė į spektaklius Kauno muzikiniame teatre, atsirado „Trys panteros“ . Bet jau praėjo gražus dešimtmetis, vaikai paauginti, galima grįžti ir prie rimtojo žanro. „Yra žmonių, kurie jo labai pasiilgsta. Juk kaip sakoma: kuo publiką maitini, tą ji ir valgo. Taigi - vaizduosiu brandžią moterį,“ – save per dantį traukia dar vieną kūrybinės veiklos puslapį netrukus atversianti viena iš nenuspėjamųjų „panterų“ R. Tallat-Kelpšaitė.
Rašyti komentarą