Užsienio reikalų ministerija teigia (URM), kad Tarptautinis prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) neįpareigoja ES keisti teisės normas, nes ES teisė jau dabar yra gerokai pažangesnė nei dabartiniai tarptautiniai standartai.
URM taip pat pabrėžia, kad baudžiamoji atsakomybė už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus susitarime numatyta tik tokia apimtimi, kiek tai neprieštarauja ES galiojantiems teisės aktams ir atitinka valstybių narių praktiką.
Ministerija penktadienį išplatintame pranešime aiškina, kad šis susitarimas atspindi Lietuvos poziciją ir nepažeidžia visuomenės interesų.
„Pabrėžiame, jog derybose dėl šios sutarties Lietuva kėlė sąlygą, kad ES galiojančios teisinės normos nebus griežtinamos. Dokumento tekstui pritarė ir Teisingumo ministerija bei kitos institucijos“, - tvirtina URM.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo ruožtu penktadienį sakė, kad „kai kurie dalykai, esantys toje sutaryje, atrodo nepriimtini“.
„Manau, kad tai reikalauja kruopščios analizės ir kol kas nesu toli gražu įsitikinęs, kad siūlomas modelis yra reikalingas ir neštų vien gerus dalykus“, - žurnalistams teigė R.Šimašius.
URM aiškina, kad nuo 2008 metų vykusiose derybose Lietuvos pozicija buvo derinama visų atsakingų šalies institucijų: Užsienio reikalų, Teisingumo, Kultūros ministerijos, Patentų biuro, Muitinės departamento ir kitų.
„ACTA palies iš esmės kitas pasirašiusias šalis, tačiau ne ES ir Lietuvą. Susitarimas neįpareigoja ES keisti teisės normas, nes ES teisė jau dabar yra gerokai pažangesnė nei dabartiniai tarptautiniai standartai. Baudžiamoji atsakomybė už intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus susitarime numatyta tik tokia apimtimi, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos galiojantiems teisės aktams ir atitinka valstybių narių praktiką“, - teigiama URM pranešime.
Jame dėstoma, kad internetas susijęs su sutartimi tik kaip vienas iš nelegalios prekybos ir sklaidos kanalų.
„ACTA neriboja interneto laisvės, neįveda turinio cenzūros, nesukuria papildomo pagrindo uždaryti tam tikras interneto svetaines ir sekti privačių asmenų bendravimą internete“, - sakoma pranešime.
Pasak URM, derybas dėl susitarimo dar 2007 metais iniciavo Europos Komisija, siekdama tarptautinius intelektinės nuosavybės apsaugos standartus priartinti prie ES lygio. Tai esą padėtų susitariančių šalių, tarp jų ir ES, intelektinės nuosavybės teisių turėtojams veiksmingiau kovoti su nelegalia prekyba produktais, pažeidžiančiais intelektinės nuosavybės teises.
Opozicinė partijos „Tvarka ir teisingumas“ parlamentinė frakcija ketvirtadienį paskelbė pradėjusi rinkti parlamentarų parašus, kad būtų užkirstas kelias ACTA ratifikavimui Seme.
Prieš ACTA pasisako ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri po šiuo susitarimu mato grėsmę genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimo leidimui Lietuvoje. Partija paskelbė dalyvausianti šeštadienį sostinėje planuojamoje akcijoje prieš minėtą susitarimą.
Susitarimą dėl kovos su klastojimu praėjusių metų spalį pasirašė Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Singapūras, Marokas ir Pietų Korėja.
Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nebuvo pasirašiusios šio susitarimo, kol nebuvo atliktos vidinės ES procedūros. Sausio 26 dieną Europos Sąjungos vardu susitarimą pasirašė 22 Bendrijos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva.
Dėl šios sutarties kaimyninėje Lenkijoje kilo dideli protestai. Protesto akcijos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, planuojamos šeštadienį.
Rašyti komentarą