Lietuvos keliuose nuolat žūva pėstieji. Nepadeda nei policijos akcijos, nei socialinės reklamos. Trūkus kantrybei, vienas aukštų policijos pareigūnų yra pareiškęs, kad atšvaitų išdalyta tiek, kad kiekvienas lietuvis galėtų žibėti kaip Kalėdų eglė. Tačiau nežiba.
Sukčiauja dėl spragų?
„Įsivaizduokite, ką veiktų neandertalietis, jei į rankas gautų išmanųjį telefoną? Arba ką su padovanotu smuiku veiktų groti nemokantis mažametis vaikas? Tiek vienas, tiek kitas daiktus greičiausiai naudotų ne pagal paskirtį“, – sakė automobilių ir saugaus eismo ekspertas Vigilijus Sadauskas.
Būtent tokių palyginimų nusipelnė ir dalis atšvaitus nešiojančių Lietuvos pėsčiųjų. Nors daug žmonių atšvaitus turi, jie juos nešioja neteisingai.
„Kelių eismo taisyklės numato, kad kelkraščiu reikia eiti prieš automobilių važiavimo kryptį. Tačiau tėvai dažnai vaikams atšvaitus prisega ant kuprinių. Todėl jie tampa beverčiais“, – tikino V. Sadauskas.
Specialisto manymu, nors apskritai situacija su atšvaitų nešiojimu gerėja, vis dėlto lietuviams dar smarkiai trūksta paties supratimo, kaip išnaudoti šios apsaugos kelyje galimybes.
Sukčiauja legaliai?
Dar viena problema, kuri kenkia saugumui, ta, kad perkantys atšvaitus neatkreipia dėmesio į pačią prekę. Įsigyjant atšvaitą reikia žiūrėti, kad jis būtų pažymėtas kodu LST EN13356. Tokiu kodu pažymėto gaminio kaina nuo nepažymėto skiriasi gal litu, tačiau šviesos atspindėjimo galimybės – užtikrintos.
Tačiau daug prekyviečių atšvaitus pardavinėja kaip paprasčiausius pakabukus ar žaisliukus. Tuomet teisės aktai neįpareigoja turėti kokybę atitinkančio žymėjimo, o žmonės dažnai nežinodami apsigauna.
„Problema ta, kad net kelių policijos tinklalapyje, kur raginama nešioti atšvaitus, neminima tai, kad jie turi atitikti standartus, ir tai, kaip juos reiktų nešioti. O buvo laikas, kai po Lietuvą važinėjo specialus automobilis, kuriame vaikams buvo specialiai demonstruojamos atšvaitų galimybės ir mokoma juos nešioti“, – kalbėjo V. Sadauskas.
Tyrimai rodo, kad su tinkamu atšvaitu einantį pėsčiąjį automobilio artimųjų šviesų žibintai apšviečia maždaug už 100 metrų, o tolimosiomis šviesomis jis apšviečiamas už kelių šimtų metrų. To pakanka, kad leistinu greičiu važiuojantis vairuotojas spėtų sustabdyti automobilį.
Be atšvaito einantis pėsčiasis iš tamsos išnyra vos už 40 ar 50 metrų, o 90 kilometrų per valandą greičiu važiuojančio automobilio stabdymo kelias – 64 metrai.
Įsigyti galima visur
Kad vartotojai nesidomi savo įsigytomis prekėmis, patvirtino ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos inspektorė Ona Kušeliauskaitė.
„Žmonės visiškai nesiskundžia dėl nekokybiškų atšvaitų. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Greičiausiai todėl, kad vartotojai dažniausia labai pasitiki įsigyto daikto kokybe“, – sakė pašnekovė.
Tarnyba per 2011 metus yra atlikusi kūno apsaugos priemonių (apsauginių drabužių, atšvaitų, pirštinių) 89 patikrinimus, iš jų 45 patikrinimų metu nustatyti techninio reglamento „Asmeninės apsauginės priemonės“ reikalavimų pažeidimai.
Taip pat patikrinti 244 tipai – modeliai kūno apsaugos priemonių, iš jų 110 tipų – modelių nustatyti pažeidimai.
„Pagrindiniai pažeidimai yra tokie, kai gaminiai tiekiami į rinką be naudojimo ir priežiūros instrukcijų, nepažymėti CE ženklu arba nenurodytas standarto, kurio saugos reikalavimus turėtų atitikti konkretaus tipo, modelio gaminys žymuo“, – tvirtino specialistė.
O. Kušeliauskaitės tvirtinimu, asmens apsaugos gaminiai į rinką tiekiami be atitiktį patvirtinančių dokumentų. Todėl atsiranda pagrįstas įtarimas, kad tokie gaminiai gali neatitikti saugos reikalavimų, būti neištirti notifikuotose įstaigose ir būti nesaugūs.
„Esant pagrįstam įtarimui, 2010 metų pabaigoje buvo atrinkti 8 modeliai atšvaitų ir apsauginių liemenių bandymams atlikti. Nustatyta, kad apsauginės liemenės „Elio securite“, atšvaito-pakabuko „Vaiduokliukas“ ir dar vieno atšvaito-pakabuko atgalinio atspindžio koeficientas buvo mažesnis nei deklaruojamuose standartuose nurodyti saugos reikalavimai“, – tikino pašnekovė.
Minėti gaminiai buvo iš Kinijos ir Lietuvos. Tačiau praktika rodo, kad reikalavimų neatitinkančių gaminių galima nusipirkti net didžiuosiuose prekybos centruose.
2010 m. buvo atlikti tikrinimai dėl į rinką tiekiamų atšvaitų ir apsauginių liemenių atitikties. Viename Panevėžio prekybos centrų „Maxima“ buvo atlikti patikrinimai. Ištyrus įtarimų kėlusias prekes paaiškėjo, kad jos neatitiko reikalavimų.
„Paaiškėjus rezultatams, įmonė operatyviai kreipėsi į Kinijos gamintoją dėl pavojingų atšvaitų. Gamintojas atliko tyrimus kitose laboratorijose, kurios patvirtino, kad dalis šio tipo atšvaitų neatitinka standarto saugos reikalavimų dėl to, kad iš Šiaurės Korėjos įsigyta medžiaga ne visa buvo kokybiška. „Maxima“ atšvaitus surinko ir grąžino gamintojui“, – pasakojo O. Kušeliauskaitė.
Šaukiasi nelaimę
Kalbinti pareigūnai tikino, kad problema dėl atšvaitų egzistuoja, tačiau jų kokybės policija patikrinti neturi galimybių.
Kaip Alfa.lt jau yra rašiusi, pastebėta, kad eismo įvykiuose nukentėję pėstieji tamsiu paros metu nenaudoja atšvaitų arba nedėvi drabužių su šviesą atspindinčiais elementais. Kelių eismo taisyklėse nustatyta, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu, arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
Įžengti į važiuojamąją kelio dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį bei įsitikina, kad tai yra saugu. Dažni atvejai, kad pėstieji, įžengdami į važiuojamąją kelio dalį (pėsčiųjų perėją), neįvertina atvažiuojančios transporto priemonės greičio ir atstumo iki jos, neatsižvelgia į oro sąlygas (pvz., slidžią kelio dangą), tamsų paros metą, staiga įžengia į važiuojamąją kelio dalį.
Minėtas problemas patvirtina ir statistika. Per dvi savaites, sausio 23 – vasario 5 dienomis, policijos pareigūnai visoje šalyje išaiškino 1 118 pėsčiųjų, 112 dviračių vairuotojų ir 3 vadeliotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Tarp pėsčiųjų pažeidimų daugiausia važiuojamosios kelio dalies perėjimo arba ėjimo ja ten, kur draudžiama, atvejų – 500, atšvaitų, kitų šviesą atspindinčių elementų nenaudojimas tamsiuoju paros metu – 249 atvejai, nepaklusimo eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas – 186 atvejai.
Daugiausia pėsčiųjų pažeidimų nustatyta Vilniaus apskrityje – 327, Kauno – 213, Šiaulių – 186, Klaipėdos – 96, Alytaus ir Utenos apskrityse – atitinkamai 74 ir 72.
Rašyti komentarą