Valstybės saugumo departamento (VSD) veikloje jau esama ir nusikalstamos veiklos prieš Lietuvą požymių. Šioje struktūroje nebeliko jokių principų, jokių ištikimybės valstybei ženklų, mano Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys. Būtent taip jis vertina VSD vaidmenį remiant liberalcentristo vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio išpuolius prieš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovybę.
Istorija, kurią stebime šiomis dienomis, kai vidaus reikalų ministras R. Palaitis pakilo į žūtbūtinę kovą su FNTT vadovybe, kurią palaiko premjeras Andrius Kubilius, politikos apžvalgininkų jau vadinama karu. Kokios, Jūsų manymu, giluminės šio konflikto priežastys?
Tai VSD pastangos griauti gerai pradėjusią dirbti Lietuvos teisėtvarkos struktūrą. Tos pastangos yra nuoseklios ir akivaizdžiai matomos. Pažiūrėkime kad ir į vidaus reikalų ministro aplinką – joje arba buvę, arba esami VSD pareigūnai, kurie kaip įmanydami keršija kriminalinės policijos pareigūnams ir kariauja karą prieš valstybę. Manau, kad šiuos dalykus jau reikia įvardyti atvirai – tai yra karas prieš Lietuvos valstybę. Saugumo struktūra, išlaikoma už mokesčių mokėtojų pinigus, kuri buvo kurta tam, kad gintų demokratinės valstybės santvarką ir rūpintųsi jos nacionaliniu saugumu, pradėjo karą prieš valstybę.
Apie prastą situaciją VSD jau kalbama ne pirmą kartą ir ne pirmus metus, departamentas jau buvo vadinamas ir „valstybe valstybėje“. Tai ką šnekate Jūs – apie VSD karą prieš valstybę – labiau primena kažkokius siaubo romanus? Ir kokia tada galėtų būti išeitis iš šios fantasmagoriškos padėties?
Išeitis yra tik viena – politikų stuburas ir jų angažavimasis ne svetimoms jėgoms, o savai valstybei. Šiuo atveju kalbu ir apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, ir apie Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, ir apie premjerą A. Kubilių. Dabar atėjo jų pasirinkimo laikas ir reikalas. Kieno pusėn stos aukščiausi mūsų valstybės pareigūnai, kurie yra davę priesaiką ginti valstybę ir jos konstitucinę santvarką, tarnauti Lietuvos Respublikai. Šiuo atveju, kai VSD eina prieš Lietuvos Respubliką, priminsiu, kad pagal įstatymus VSD yra atskaitingas Seimui ir prezidentei.
Minėjote vidaus reikalų ministro aplinką, tačiau ar nėra simptomatiška, kad ir Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko aplinkoje taip pat yra ne mažiau spalvinga figūra ir to paties VSD – buvęs generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas.
Taip, tai ta pati partijos lyderių aplinka. Tai iš esmės yra ta aplinka, kuri iki šiol nėra atsakiusi į klausimus dėl pulkininko Vytauto Pociūno žūties. Nėra atsakiusi ir į daugelį kitų klausimų, kurie susiję su valstybės kriminalizacija. Juk būtent su šitos struktūros žinia valstybė buvo labai sparčiai kriminalizuota.
Jūsų oponentai ne vieną kartą sakė ir tikriausiai pakartotų, kad po parlamentinio VSD veiklos tyrimo, kuris buvo inicijuotas po pulkininko V. Pociūno žūties, saugumo departamentas buvo parklupdytas, sudaužytas, suniekintas, susilpnintas ir panašiai. Sprendžiant iš Jūsų kalbos, toji hidra atsitiesė, sustiprėjo ir pradėjo įnirtingą kovą?
Reikia žiūrėti į konkrečius faktus. Tie žmonės, kurie daug ir aktyviai prisidėjo prie kriminalizuotos ir nestabilios valstybės būklės, prie to VSD karo prieš valstybę, iš tiesų turi labai didelius įgaliojimus. Kalbu apie aukštas pareigas užimančius VSD pareigūnus Aidį Mieželį, Liną Jurgelaitį. Ir kalbu apie jų veiklą manipuliuojant visuomene, manipuliuojant žiniasklaida, manipuliuojant žmonių likimais. Tokie dalykai nėra VSD įgaliojimai. Jei VSD savo iniciatyva imasi tokios veiklos, jis tampa kriminaline struktūra. Deja, tai jau yra įvykę.
Ar ši, pasak Jūsų, kriminalinė struktūra pati sau žaidžia galios žaidimus su savo valstybe ir jos piliečiais, ar galima kalbėti apie kaimyninių valstybių, pirmiausia Rusijos, įtakas?
Kai tam tikra grupė pradeda veikti už įstatymo ribų, kai tą grupę pradeda sieti nuodėmės, nusikaltimai, įstatymų pažeidimai, tai ta kriminalinė grupė gali bendradarbiauti su viskuo. Arba už pinigus. Arba nuodėmės ir nusikaltimų siejama. Aš manau, kad VSD jau esama ir tokios veiklos požymių. O tada jau galima bendradarbiauti su visais. Ir tada nebelieka jokių principų, jokių ištikimybės valstybei ženklų jau nebėra.
Rašyti komentarą