Euro zonos finansų ministrai ketvirtadienį atidėjo sprendimą dėl naujo finansinės pagalbos paketo, turinčio apsaugoti nuo bankroto Graikiją, suteikdami Atėnams mažiau nei savaitę įvykdyti tris sąlygas mainais į 130 mlrd. eurų paskolą.
Naujas galutinis terminas buvo nustatytas po derybų Briuselyje tarp Graikijos finansų ministro Evangelo Venizelo ir 16 kitų jo kolegų iš euro zonos, kurių neįtikino keliomis valandomis anksčiau sudarytas susitarimas tarp besivaržančių Atėnų politikų dėl taupymo priemonių, kurių reikalavo skolintojai.
„Nors pastarosiomis dienomis pasiekta svarbi pažanga, mums ant stalo dar nepadėti visi elementai, būtini sprendimams priimti šiandien“, – euro zonos vadovas Jeanas Claude'as Juncker'as.
Euro zonos ministrai ateinantį trečiadienį surengs kitą susitikimą, jeigu bus patenkintos visos sąlygos, pridūrė J. C. Junckeris, kuris taip pat yra Liuksemburgo premjeras.
E. Venizelos ragino savo kolegas pritarti susitarimui dėl skolų mažinimo, tačiau ministrai pareikalavo, kad Graikijos parlamentas pirmiausia patvirtintų partijų sutartas taupymo priemones per sekmadienį vyksiančią sesiją.
Dvi kitos sąlygos – reikalavimas imtis papildomų struktūrinių priemonių, kurios leistų Atėnams sutaupyti 325 mln. eurų, taip pat pateikti rašytinį koalicijos lyderių pasižadėjimą, kad taupymo priemonės bus vykdomos, sakė J. C. Junckeris.
„Šie trys elementai, kuriuos minėjau, turi būti vietoje, prieš mums priimant sprendimus“, – pridūrė jis.
Artėjant balandį vyksiantiems rinkimams, socialistas E. Venizelas pareiškė, kad euro zonos ministrai atsižvelgė į konservatorių lyderio Antonijaus Samaro atsisakymą pasirašyti įsipareigojimus mažinti biudžeto išlaidas.
Artėjant kovo 20 dienai, iki kurios Graikija turės sumokėti 14,5 mlrd. eurų skolų, E. Venizelas perspėjo, kad šalies išlikimas euro zonoje dabar yra konservatorių rankose.
„Reikia nuspręsti – jeigu jie nori, (kad Graikija) liktų euro zonoje, jie turi aiškiai tai pasakyti. Jeigu nenori – tada jie taip pat turi tai aiškiai pasakyti“, – pabrėžė jis.
„Pasirinkimas tarp šių dviejų sprendimų – labai sudėtingas; labai, labai sudėtingas“, – pridūrė E. Venizelos.
Atėnuose apie 8 tūkst. įpykusių graikų išėjo į gatves, o profsąjungos paragino nuo penktadienio skelbti dviejų parų streiką dėl „barbariškų“ atlyginimų ir pensijų karpymų.
Graikijos politiniai lyderiai ketvirtadienį sudarė paskutinės minutės susitarimą dėl naujų taupymo priemonių, kurių reikalauja tarptautiniai skolintojai, siekiant užsitikrinti 130 mlrd. eurų (448,9 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo paketą.
Tuo pat metu Graikija derėjosi su privačiais kreditoriais dėl jos skolų nurašymo, tikintis 350 mlrd. eurų šalies skolų kuprą palengvinti 100 mlrd. eurų. Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas sakė, jog dėl šio nurašymo jau beveik susitarta.
Tačiau atsižvelgdami į Graikijos vengimą imtis reformų pastaruosius dvejus metus, finansų ministrai siekia garantijų, kad šįkart Atėnai tesės savo pažadus.
„Visos šios priemonės yra svarbios, siekiant užtikrinti sklandų programos įgyvendinimą“, – nurodė J. C. Junckeris, taip pat atkreipdamas dėmesį į balandį vyksiančius rinkimus.
Pasak O. Rehno, euro zonos partneriai taip pat „rimtai svarsto“ galimybę atidaryti Graikijai specialią depozito sąskaitą, į kurią būtų pervedama dalis šios valstybės pajamų, siekiant užtikrinti finansinio gelbėjimo paskolų grąžinimą.
Šis Prancūzijos ir Vokietijos pateiktas pasiūlymas yra „vienintelė galimybė sustiprinti stebėjimą ir veiksmingai įgyvendinti programą“, aiškino komisaras.
E. Venizelos į Briuselį atsivežė „štabo lygio“ susitarimą tarp Atėnų, ES, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos centrinio banko auditorių dėl „naujos, stiprios ir įtikinamos“ taupymo programos.
Jis taip pat sakė, kad susitarta su privačiais kredituotojais dėl apsikeitimo vertybiniais popieriais „esminių parametrų“.
Tačiau Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, kurio šalis daugiausia prisidėjo prie finansinio gelbėjimo paskolų Graikijai, Portugalijai ir Airijai, perspėjo prieš šį susitikimą, kad joks sprendimas nebuvo priimtas.
TVF generalinė direktorė Christine Lagarde taip pat perspėjo, kad, nepaisant „drąsinančių žinių“ iš Atėnų, „dar reikia daug nuveikti“.
Diplomatai tvirtina, kad svarbi ataskaita apie Atėnų galimybes grąžinti paskolas dar neparengta, kad susitarimai su bankais neatitinka ES lyderių spalį nustatytų sąlygų ir kad pasitikėjimas graikų pažadais nusmuko iki visų laikų žemiausio lygio.
Kai kurie euro zonos partneriai, tokie kaip Nyderlandai, pabrėžė, jog jie taip pat turi pateikti savo parlamentams bet kokius susitarimus dėl paskolos Graikijai.
„Graikija dar turi atlikti kai kuriuos namų darbus, – sakė Olandijos finansų ministras Janas Keesas de Jageris. – Štai kodėl jiems buvo suteikta laiko iki trečiadienio.“
Rašyti komentarą