Klausia britų dienraštis „The Daily Mail“, teigdamas, kad „net daugiau lietuvių gauna A lygio išsilavinimą“.
Dienraštis remiasi „Eurostat“ paskelbtu sąrašu, kuriame pagal gyventojų turimą aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą britai atsidūrė 19 vietoje iš 33 Europos šalių. Britų išsilavinimas prastesnis nei lietuvių, čekų ir slovakų. A lygio išsilavinimą (taip Jungtinėje Karalystėje vadinamas aukštesnysis vidurinis išsilavinimas) turi tik 76,1 proc. britų. Tuo tarpu sąrašo viršuje atsidūrusioje Lietuvoje - net 92 proc., Čekijoje - 91,1 proc., Slovakijoje - 91 proc. ir Estijoje - 89,2 procento (taigi Lietuva, kone visur Europos Sąjungoje užimanti paskutines vietas, pirmauja bent šioje srityje).
Komentuodama tokius rezultatus Universitetų ir koledžų sąjunga aiškina, kad britai prastai įvertinti dėl mokesčio už mokslą ir riboto vietų skaičiaus universitetuose. Britai gali guostis bent tuo, kad lenkia vokiečius, austrus ir Liuksemburgo gyventojus.
Nors pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad vidurinis išsilavinimas labai suprastėjo, jis vis dar įvardijamas kaip „auksinis standartas“ ir yra aukštesnio lygio nei, pavyzdžiui, baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai Lietuvoje. „Mes didžiuojamės, kad pasaulyje esame lyderiai daugelyje sričių, ir duomenys, jog esame sąrašo viduryje, neturėtų išmušti iš vėžių. Tačiau jei nieko nedarysime, didelė tikimybė, kad nusmuksime dar žemiau. Jungtinė Karalystė privalo būti sąrašo viršuje, kai kalbama apie išsilavinimą“, - sakė Universitetų ir koledžų sąjungos generalinė sekretorė Sally Hunt.
Švietimo ministras Nickas Gibbas taip pat mano, kad „Charleso Dickenso pavaizduoto pasaulio šešėlis vis dar temdo šalies neturtingiausius rajonus, nepaisant nemažų laimėjimų socialinėje srityje“. „Mūsų švietimo sistemos rezultatai per kuklūs, nors mokytojai ir mano, kad vaikai pasiekia gana gerą lygį. Tie rezultatai tokie, kad tik vienas iš šešių 11 metų vaikų sugeba sklandžiai skaityti“, - sakė ministras.
Savo kalboje, pasakytoje Ch.Dickenso gimimo 200-ųjų metinių proga, N.Gibbas priminė, kad net karalienės Viktorijos laikais „raštingumo programa buvo orientuota į skurdžiausias bendruomenes“, todėl būtina daug daugiau dėmesio skirti vaikų raštingumui. Ministras pabrėžė, kad vaikai privalo daugiau skaityti „sudėtingesnių“ knygų ir paauglystėje perskaityti mažiausiai vieną Ch.Dickenso kūrinį. Tačiau šiuo metu klasikinė literatūra ignoruojama ir dešimtys tūkstančių vaikų išlaiko literatūros egzaminą neišnagrinėję nė vienos knygos, parašytos anksčiau nei XX amžiuje.
Jungtinėje Karalystėje daugiau kaip 90 proc. mokinių nurodė, kad jų anglų literatūros žinios apsiriboja tokiomis knygomis kaip Johno Steinbecko „Apie muses ir žmones“, Williamo Goldingo „Musių valdovas“ ir Harper Lee „Nužudyti strazdą giesmininką“, o tie, kurie ryžtasi skaityti anksčiau parašytas knygas, paprastai renkasi Jane Austin, Thomo Hardy ir Emily Bronte romanus.
„Net kai jaunuoliai nori skaityti, švietimo sistema jų neskatina tai daryti, nes jiems pakanka išnagrinėti 4 ar 5 tekstus, tarp kurių turi būti vienas romanas, todėl jaunimas nebemėgsta skaityti. Todėl pagal skaitančių savo malonumui žmonių skaičių britai užima tik 47 vietą tarp 65 šalių. Net 40 proc. britų vaikų nenori skaityti knygų“, - teigė ministras. Jis mano, kad vaikus reikia sudominti skaitymu dar pradinėje mokykloje, kol jiems sueina 11 metų.
Praėjusiais metais Britų pramonės konfederacija paskelbė, kad jos netenkina darbo ieškančių žmonių išsilavinimas, o britų kariuomenė skelbia, jog tarnaujantys kariai vis prasčiau rašo ir skaičiuoja. Todėl švietimo ministras N.Gibbas siūlo bent jau rengti šalies mastu skaitymo konkursus - tai 12-mečius, ypač berniukus, galėtų paskatinti daugiau skaityti grožinės literatūros kūrinių.
Rašyti komentarą