Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė teigia, jog dvišaliai Rusijos ir Lietuvos santykiai plėtojami netolygiai. Nors kai kuriose srityse yra kuo pasidžiaugti, politinis dialogas apimtas ryškaus sąstingio.
Rusijai kelia susirūpinimą Lietuvos ketinimai pertvarkyti dujų sektorių, neatsižvelgiant į užsienio investuotojų, pirmiausia - į dujų kompanijos „Gazprom“, interesus. Apgailestaujama ir dėl kai kurių politinių jėgų bandymo dabartinius dvišalius santykius paversti praeities įvykių skirtingos interpretacijos įkaitais, taip pat dėl nedraugiškos, esą šaltojo karo laikus menančios retorikos.
Anot V.Čchikvadzės, Lietuva be pagrindo kursto įtampą dėl Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (AE). Ambasadorius pažymėjo, kad Rusijai neramu dėl Visagino AE, kurioje planuojama montuoti tokio tipo reaktorių, koks buvo naudojamas Fukušimoje.
Šiandien Rusijoje minimos Diplomatinio darbuotojo dienos proga - „Lietuvos žinių“ interviu su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Čchikvadze.
Sunkiausi karjeros metai
- Vasario 10-ąją Rusijoje minima Diplomatinio darbuotojo diena. Ką ši šventė reiškia Jums ir Jūsų šaliai?
- Šiemet Rusijos diplomatinio korpuso darbuotojai jau dešimtą kartą minės savo profesinę šventę. Ji buvo patvirtinta 2002 metų spalio 31 dieną, minint 200-ąsias Užsienio reikalų ministerijos metines. Tai, kad Rusijos kalendoriuje įrašyta tokia diena, rodo didelį diplomato profesijos pripažinimą, taip pat svarbą, kurią užsienio politikai ir diplomatiniam darbui teikia mano valstybės vadovybė. Žinoma, ši šventė - ir priminimas apie didžiulę atsakomybę, kurią mes, diplomatai, esame prisiėmę valstybei ir visuomenei, kiekvienam Rusijos piliečiui.
Nors Diplomatinio darbuotojo diena pradėta švęsti neseniai, Rusijos diplomatija laikoma viena autoritetingiausių pasaulyje, turi gilias istorines šaknis ir senas tradicijas. Leisiu sau nedidelį istorinį ekskursą. Rusijos diplomatinės tarnybos ištakos glūdi dar Senojoje Rusioje, 860 metais datuojamame pirmajame rašytiniame dvišaliame akte - „Taikos ir meilės“ sutartyje su Bizantijos imperija. Tada Rusia pirmą kartą buvo pripažinta tarptautiniu mastu.
Galutinai diplomatinę tarnybą įtvirtino caro Ivano Rūsčiojo įsakymas. Istoriniuose dokumentuose Rusijos užsienio politikos tarnyba pirmą kartą paminėta 1549 metų vasario 10-ąją. Būtent ši aplinkybė ir lėmė Diplomatinio darbuotojo dienos parinkimą. Rusijos užsienio reikalų ministerija buvo įkurta Aleksandro I laikais, 1802 metais. Pirmuoju užsienio reikalų ministru tapo grafas Aleksandras Voroncovas.
Per tūkstantmečius keitėsi Rusijos diplomatinės tarnybos veiklos priemonės ir metodai, bet išliko esminis tikslas - užtikrinti nacionalinius ir valstybinius interesus tarptautinėje arenoje, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, stiprinti valstybės tarptautines pozicijas ir prestižą.
- Lietuvoje dirbate jau trejus su puse metų. Koks Jums buvo šis laikas?
- Kalbant apie gyvenimo sąlygas, bendravimą su kolegomis ir vietos gyventojais - gana komfortiškas ir malonus. Nors, kitaip nei dauguma mano kolegų, neturiu asmeninės rezidencijos. Lietuva - palaimos kupinas kraštas, lietuviai - išmintinga ir svetinga tauta.
Tačiau darbo požiūriu tas laikas buvo sunkiausias per visą beveik 45 metus trunkančią mano diplomatinę karjerą.
Daug problemų
- Kovo mėnesį Rusijoje vyks prezidento rinkimai. Kokios įtakos galimi pokyčiai Rusijos aukščiausioje valdžioje gali turėti dvišaliams santykiams su Lietuva?
- Mūsų požiūris į jų plėtojimą buvo ir išlieka nekintantis: Rusija pasisako už konstruktyvų bendradarbiavimą geros kaimynystės principais ir atsižvelgiant į abiejų valstybių interesus. Visada buvome nusiteikę palaikyti abipusiškai naudingą, pragmatišką dialogą, neapsunkintą nereikalingos retorikos. Tai mūsų principinė linija. Šiame kontekste nematau prasmės svarstyti, kaip prezidento rinkimai Rusijoje gali paveikti dvišalius santykius.
- Kaip vertinate dabartinius Lietuvos ir Rusijos santykius?
- Deja, jie plėtojami netolygiai. Esama nemažai teigiamų dalykų: dvišalė prekybos apimtis po 2009-ųjų, kai buvo sumažėjusi, augo antrus metus. 2011-ųjų duomenimis, ji sudarė 8 mlrd. JAV dolerių (apie 21 mlrd. litų). Rusija toliau yra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Pažymėtini ir pozityvūs, abiem šalims naudingi ryšiai tarp kai kurių mūsų ministerijų bei žinybų, tarkime, Žemės ūkio, transporto. Turime sėkmingo regioninio bendradarbiavimo pavyzdžių.
Tam tikrų poslinkių esama ir rengiant sutartis. 2011 metais buvo pasirašyti tarpvyriausybiniai susitarimai dėl pasienio įgaliotinių, tilto per Nemuną statybos tarp Sovetsko ir Panemunės miestų bei privažiavimo kelių prie jo įrengimo, dėl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo srityse, protokolas dėl kultūrinių mainų 2012-2014 metais, taip pat dvišalė Partnerystės deklaracija dėl modernizavimo. Maloniu įvykiu tapo Rusijos valstybinių apdovanojimų teikimas Lietuvos kultūros veikėjams.
Tačiau stebimas ryškus politinio dialogo sąstingis. Išlieka nemažai „dirgiklių“, kurie vargu ar stiprina tarpusavio supratimą.
- Kokias pagrindines problemas įžvelgiate?
- Kaip jau ne kartą esame pažymėję, rimtą susirūpinimą mums kelia Lietuvos Vyriausybės ketinimai pertvarkant dujų sektorių įgyvendinti radikaliausią Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo variantą, neatsižvelgiant į užsienio investuotojų, visų pirmą į kompanijos „Gazprom“, interesus.
Tenka apgailestauti dėl kai kurių politinių jėgų bandymo šiandienius Rusijos ir Lietuvos santykius paversti bendros praeities įvykių skirtingos interpretacijos įkaitais. Nors visiems gerai žinoma, kad istorijos klausimais gana vaisingai, profesionaliai ir, galima sakyti, be politinio angažavimosi dirba dvišalė istorikų komisija. Jau nemažai padaryta. Išleistas dokumentų iš Lietuvos ir Rusijos archyvų rinkinys „Rusija ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais“. Spaudai rengiamas 2-asis rinkinio tomas, į jį bus įtraukti 1940-1944 metų dokumentai iš Lietuvos ir Rusijos archyvų.
Nenorime, jog istorinė tiesa būtų pasmerkta užmarščiai. Tačiau taip pat nenorime, kad aktuali dvišalių santykių darbotvarkė ir jos perspektyvos būtų apsunkintos bandymu politizuoti praeities įvykius. Už juos nei šiuolaikinė Rusija, nei dabartinė Lietuvos vadovybė negali būti atsakingos.
Mąstydami apie šiandieną ir ateitį, palaikome idėją kurti Rusijos ir Lietuvos pasitikėjimo forumą. Ši visuomeninė struktūra padėtų sukurti pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo atmosferą tarp mūsų tautų - vienytų, o ne skirtų jas. Mūsų požiūriu, būtų prasminga, jei iniciatyvos dėl tokios koncepcijos ir šio tarptautinio instituto formavimo imtųsi dvišalės parlamentų grupės. Jos pritrauktų ir pilietinės visuomenės bei verslo atstovų.
Esu nusivylęs Lietuvos pozicija tariantis dėl lengvesnio judėjimo pasienyje. Tikimės, kad mūsų argumentai galų gale bus išgirsti Vilniuje ir į juos bus atsižvelgta.
Kaip ir anksčiau, nerimą kelia rusų kalbos išsaugojimo klausimai, rusakalbės šviečiamosios, kultūrinės ir informacinės erdvės siaurinimas. Pirmiausia turiu galvoje naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuris, kaip pripažįsta ir ekspertai, siaurina tautinių mažumų teisę įgyti išsilavinimą gimtąja kalba, taip pat Tautinių mažumų įstatymo nebuvimą. Reikiamo dėmesio nesulaukia ir mūsų tautiečių prašymai Vilniuje atidaryti Rusijos informacinį-kultūrinį centrą bei Rusijos aukštųjų mokyklų filialus. Žinoma, negalima nepaminėti nedraugiškos Rusijos atžvilgiu šaltojo karo laikų retorikos ir „raganų medžioklės“, kuri kartais skamba iš labai gerbiamų politikos veikėjų ir žiniasklaidos atstovų lūpų.
Rusijos susirūpinimas
- Lietuvai tebekelia susirūpinimą pasienyje iškilsiančios Baltijos AE saugumas.
- Kalbėdamas apie Baltijos AE statybas norėčiau pažymėti, kad mūsų partneriai Lietuvoje nepagrįstai kursto įtampą dėl jos saugumo ir projekto neatitikimo tarptautiniams standartams. Lietuvos motyvai visiškai aiškūs - tai konkurencija. Tačiau mums nepriimtina pozicija, nukreipta diskredituoti Rusijos atomines technologijas. Skirtingai nei pigios technologijos reaktorius, kuris buvo naudojamas Fukušimoje ir kurį, kiek žinome, siūloma montuoti Visagino AE, - ir tai dabar jau Rusijai kelia susirūpinimą, - mūsų atominės elektrinės projekto ir jos ketvirtos kartos branduolinio reaktoriaus saugumą patvirtina tarptautiniai ekspertai, taip pat Tarptautinė branduolinės energijos agentūra.
Pastaraisiais dešimtmečiais Rusijos specialistai nuveikė didžiulį darbą didindami atominių elektrinių saugumą, diegdami priemones, užkertančias kelią bet kokioms galimoms nelaimėms ir avarijoms, susijusioms su stichijomis. Juk būtent Rusijoje, turinčioje išplėtotą atominės energetikos infrastruktūrą, saugumo klausimai, atsižvelgiant ir į Černobylio patirtį, yra griežtai ir nuolat kontroliuojami.
- Priklausomybę nuo rusiškų dujų Lietuva planuoja sumažinti statydama suskystintų dujų terminalą. Kaip Rusija vertina tokius planus? Ar „Gazprom“ nebijo prarasti monopolininko pozicijų?
- Pripažįstame ir gerbiame Lietuvos Vyriausybės teisę statyti objektus, kurie užtikrins stabilumą ir tvarią Lietuvos ekonomikos plėtrą. Nemanome, kad galime siūlyti Lietuvai kokių nors receptų.
Antrą klausimą geriausia adresuoti „Gazprom“ vadovams. Nors visiems žinoma, kad suskystintų dujų kaina, šiandien gal ir palyginama su gamtinių dujų, tiekiamų vamzdynais pagal pasirašytas ilgalaikes sutartis, rytoj gali tapti nekonkurencinga.
Rašyti komentarą