Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovai, tylėję kone tris savaites ir leidę vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui viešai abejoti ne tik FNTT vadovo generolo Vitalijaus Gailiaus, o drauge su juo ir tarnybos reputacija, o galiausiai nepasitikėti FNTT direktoriaus pavaduotoju Vytautu Giržadu, ketvirtadienį nedviprasmiškai pareiškė: savo noru iš tarnybos jie nesitrauks. VRM vadovas R. Palaitis kirto atgal – jis nepasitiki ne tik V. Giržadu, bet ir V. Gailiumi, kuris esą dangsto savo pavaldinį. Naujienų portalo Alfa.lt žiniomis, toks ir buvo kone prieš tris savaites prasidėjusios atakos tikslas – bet kokiomis priemonėmis išprovokuoti situaciją, kurios išeitis – viena: V. Gailius turi trauktis.
VRM vadovas tik ketvirtadienį, jau po to, kai V. Gailius pareiškė neabejojąs savo pavaduotoju V. Giržadu, pareiškė: jis nepasitiki ir pačiu FNTT direktoriumi. Ar tai reiškia, kad tiesiog reikėjo sulaukti tinkamos progos, kad formaliai būtų galima rėžti tiesiai šviesiai: FNTT vadovas – nepatikimas?
Juk iki tol vidaus reikalų ministras, kone prieš tris savaites pareiškęs, kad abejoja dėl pasitikėjimo FNTT direktoriumi V. Gailiumi, mat tyrimo poligrafu rezultatai esą kalba jo nenaudai, taip ir neatsakė į klausimą, ar jau apsisprendė dėl pasitikėjimo, ar ne. Nepasakęs savo nuomonės V. Gailiaus atžvilgiu, R. Palaitis nepasitikėjimo strėlę nukreipė į jo pavaduotoją V. Giržadą. Ministras, turėdamas žinoti, kad žodis „nepasitikiu“ galioja politinėje erdvėje, tačiau ne tada, kai kalbama apie statutinių pareigūnų darbą, šį žodį ištarė ir kone tris savaites visuomenei leido manyti, kad viena iš rimčiausius darbo rezultatus demonstruojančių specialiųjų tarnybų gali būti nepatikima, o jos vadovas – žmogus, galėjęs atskleisti slaptą informaciją.
Ketvirtadienį, pareiškęs nepasitikėjimą ne tik V. Giržadu, bet ir jo vadovu V. Gailiumi, ministras, matyt, netyčia pamiršo, kad nepasitikėjimo klausimas jau kažkaip mįslingai su esą nepalankiais tyrimo poligrafu rezultatais nesusijęs.
Toks istorijos posūkis leidžia klausti: kodėl diskusijos dėl nepasitikėjimo aukštais ir daug informacijos valdančiais pareigūnais pirmiausia buvo perkeltos į viešumą, o tik vėliau prabilta, esą bus grįžta į teisinę erdvę? Ir kiek su tokiu posūkiu susiję keli FNTT į dienos šviesą ištraukti, dar nuo buvusio FNTT vadovo generolo Romualdo Boreikos vadovavimo tarnybai metų, matyt, kažkokiame rūsyje gulėję tyrimai? Ir, matyt, svarbiausias klausimas: kiek su tokiu posūkiu susijęs, Alfa.lt šaltinių žiniomis, padidėjęs FNTT ir dar vienos institucijos dėmesys vieno buvusio aukšto VRM pareigūno praturtėjimo valdiškoje tarnyboje istorijai?
Informacinis karas
Sausio 16 dieną vidaus reikalų ministras R. Palaitis žurnalistams tarsi netyčia užsiminė, kad jis turi abejonių dėl FNTT vadovo V. Gailiaus. Apie tai, kas ir kodėl galėjo sugalvoti informacinę ataką prieš stambius tyrimus atliekančios tarnybos vadovą, naujienų portalas Alfa.lt jau rašė. Ataka, panašu, nepavyko taip, kaip buvo planuota.
KAM TRUKDO FNTT VADOVAS GAILIUS?
VALSTYBININKŲ ATKOS PRIEŠ FNTT VADOVĄ GAILIŲ VYKDYTOJAS – VSD
Užkulisiuose liko daugybė neatsakytų klausimų – kokioje institucijoje pirmą kartą poligrafu buvo tikrintas V. Gailius? Ar toji institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD), kuri, vienų Alfa.lt šaltinių teigimu, buvo dezinformacinės atakos sumanytoja, o kitų – tik vykdytoja? Ar tiesa, kad pirmieji tyrimo poligrafu rezultatai V. Gailiui buvo nepalankūs ir ar tiesa, kad jie buvo nepalankūs dėl ne nuo V. Gailiaus priklausančių priežasčių? O gal jie buvo palankūs, tačiau, tarkime, sutapimas – pateikti taip, tarsi būtų nepalankūs?
Sugalvotas atsitraukimo planas?
Kokie buvo V. Gailiaus antrojo tyrimo poligrafu rezultatai? FNTT vadovas žiniasklaidai leido suprasti, kad jų rezultatas buvo kitoks nei pirmojo. Tačiau VRM vadovas, sausio 16 dieną viešai pažadėjęs į klausimą dėl V. Gailiaus atsakyti iki savaitės pabaigos – tai būtų iki sausio 20, iki šiol į šį klausimą neatsakė. Tiksliau, atsakė ketvirtadienį, vasario 9 dieną, bet jo atsakymas su tyrimu poligrafu neturi nieko bendro.
Kodėl? Ar gali būti, kad atsakymo tiesiog nėra, o gal gali būti, jog atakos užsakovai tiesiog nesitikėjo, kad scenarijus pasisuks ne taip, kaip planuota? Jeigu atakos sumanytojai sėdi būtent toje institucijoje, kurią mums mini šaltiniai, nebūtų nuostabu, kad atsitraukimo plano dalis būtų būtent tokia – užuot tiesiai šviesiai rėžus, kad ministras nepasitiki FNTT vadovu, geriau visas strėles nukreipti į jo pavaduotoją ir pareikšti, kad atsakomybę už pavaduotoją turi prisiimti FNTT vadovas V. Gailius.
Pamirštant viena – atsakomybė už FNTT vadovus krenta ne kam nors kitam, o pačiam VRM vadovui. R. Palaitis galėtų atsakomybės pareikalauti pats iš savęs. Juolab kad kadrų politika – tikrai ne stiprioji šio liberalcentristų ministro pusė. Vien ko vertas jo buvusio patarėjo Arūno Armalio siautėjimas Vilniaus centre, kuris, švelniai tariant, buvo kiek padauginęs. Beje, o kaip baigėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas viename iš VRM departamentų, kur, kaip buvo kalbama, esą ieškota galimai suklastoto dokumento, susijusio būtent su A. Armalio atleidimu? Dokumentų klastojimo šešėlis mestas ministerijai, kurios vadovas, jeigu mūsų neapleidžia atmintis, kadaise pats buvo įsipainiojęs į neaiškią dokumentų klastojimo istoriją.
Kodėl pasirinktas politinis kelias?
Įtarimas, jog vienas iš FNTT vadovų galėjo nutekinti informaciją apie būsimą banko „Snoras“ nacionalizavimą, o tuo esą pasinaudojo ir jo akcininkai, per tą laiką spėję patuštinti banko sąskaitas, ir jų valdytas dienraštis „Lietuvos rytas“, banko nacionalizavimo išvakarėse išspausdinęs paniką sukėlusią publikaciją, yra itin rimtas.
Jeigu ministras turi faktais pagrįstų įrodymų – toks pareigūnas jau turėtų džiovinti džiūvėsius ir ruoštis keliauti į belangę.
Jeigu įrodymų nėra, o ministras bando manipuliuoti politinėmis sąvokomis, kurios skirtos jo politinio pasitikėjimo aplinkai – viceministrams bei patarėjams, už tai, kad visuomenėje keliama nepasitikėjimo viena iš specialiųjų tarnybų krizė, kažkas taip pat turi prisiimti atsakomybę.
Statutiniams pareigūnams galioja keli Valstybės tarnybos įstatymo straipsniai, kurių vienas sako – pareigūnas gali būti atleistas iš darbo už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju būtų galima kalbėti apie valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimą. Už tai iš darbo nusižengusį pareigūną gali atleisti asmuo, kuris jį į tarnybą priėmė.
FNTT direktoriaus pavaduotojas V. Giržadas į postą sėdo laimėjęs konkursą. Konkurso komisijai vadovavo Mindaugas Ladiga, VRM viceministras. Komisijoje buvo ir FNTT direktorius V. Gailius. V. Giržadas į darbą buvo priimtas R. Palaičio įsakymu.
Tad ir atleisti R. Palaitis galėjo vienu parašu, o jeigu tam reikėjo V. Gailiaus teikimo, buvo galima reikalą sutvarkyti tyliai ramiai. Ne dėl to, kad visuomenė nežinotų, kodėl toks sprendimas priimtas – anksčiau ar vėliau tiesa vis tiek paaiškėja, o dėl pačios tarnybos reputacijos. Tarnybos, kuri neseniai sušlavė Gariūnų „verslininkus“ ir dar ne vieną grupę asmenų, kurių veikla prasilenkia su įstatymais.
O jau po to, žinoma, jeigu kalbame apie baudžiamąjį nusikaltimą, įtariamas nusikaltimu pareigūnas turėtų atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Tačiau viskas persikėlė į viešąją erdvę. „Sprendimai iš viešosios erdvės persikėlė į teisinę aplinką. Vidaus reikalų ministras pradėjo nustatyta tvarka patikrinimą dėl leidimo susipažinti su įslaptinta informacija. Pasibaigus patikrinimui, manau, bus pakomentuoti rezultatai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė V. Gailius.
Ar neturėjo būti atvirkščiai?
Kas laimės nervų karą
VRM atliekamas tarnybinis patikrinimas turėtų atsakyti bent į dalį klausimų. Žinoma, tik tada, jeigu bus kalbama argumentų ir faktų, o ne nutylėjimų ir emocijų kalba, matyt, tikintis, kad „kažkam neišlaikys nervai“.
Tačiau jeigu šis patikrinimas susijęs tik su tuo, gali V. Giržadas dirbti su slapta informacija ar ne, atsakymo į klausimą – kas iš aukštų skirtingų institucijų – VSD, Generalinės prokuratūros ar FNTT – nutekino slaptą informaciją, kitaip tariant, išdavė valstybės paslaptį, nebus.
Jau dabar galima prognozuoti, kad to žmogaus pavardė galbūt nebus pasakyta – vėl remiantis tuo pačiu argumentu: tai esą valstybės paslaptis.
Tad dabar telieka laukti, kas laimės nervų karą. O nervintis, naujienų portalo Alfa.lt šaltinių teigimu, yra dėl ko. Nors FNTT vadovai kategoriškai atsisako kalbėti apie jų tarnybos atliekamus tyrimus, mūsų žiniomis, dulkės nupūstos nuo kelių rezonansinių tyrimų, kurie anksčiau, kai FNTT vadovavo prieštaringos reputacijos generolas Romualdas Boreika, buvo sėkmingai nugrimzdę į užmarštį. Tarp jų – ir istorija, kaip iš valdiškos tarnybos galėjo praturtėti vienas buvęs aukštas VRM pareigūnas.
Kaip įvertins Kubilius?
Premjeras Andrius Kubilius naujienų agentūrai BNS teigė padėtį dėl FNTT vadovybės vertinsiąs tik po to, kai gaus teisinių tyrimų išvadas.
„Vertinu FNTT darbo rezultatus, tikiuosi, kad ir toliau matysime veiksmingą kovą su šešėliu. Informacijos nutekinimo klausimą vertinsiu tik gavęs teisinių tyrimų išvadas“, – BNS ketvirtadienį sakė Švedijoje viešintis A. Kubilius.
Ar bus galima pasitikėti VRM, kurią jau seniai galima vadinti saugiu liberalcentristų prieglobsčiu, vertinimu? Ypač turint omenyje, kad, mūsų žiniomis, kai kurie atnaujinti tyrimai gali būti susiję su liberalcentristams artimais asmenimis? Kita vertus, kaip premjeras įvertins „informacijos nutekinimą“ dėl poligrafo tyrimų rezultatų, kurie laikomi slaptais? O apie juos visuomenei pranešė ne kas kitas, kaip vidaus reikalų ministras, taip, pasak FNTT vadovų, galimai pažeidęs įstatymą.
Rašyti komentarą