Bankrutuojančio banko „Snoras“ griūties aplinkybes tirianti laikinoji tyrimo komisija Seime ketvirtadienį nusprendė į kitą posėdį išsikviesti dabartinį Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, buvusį banko vadovą Reinoldijų Šarkiną bei banko valdybos narį Audrių Misevičių.
Apie tai ketvirtadienį žurnalistams po uždaro „Snoro“ komisijos Seime posėdžio pranešė pastarosios pirmininkas Valentinas Mazuronis.
„Iš jų (R. Šarkino, V. Vasiliausko ir A. Misevičiaus – Alfa.lt) tikimės sužinoti kiek galima daugiau medžiagos, atsakant į klausimus, kuriuos mums suformulavo Seimas. Iš tiesų (...) šiuo metu pateiktas daugiau negu 20 žmonių, kuriuos reikėtų kviesti į Seimo komisijos posėdžius, sąrašas. Padiskutavus didžiajai daugumai komisijos narių atrodė, kad reikia pradėti būtent nuo buvusio banko valdybos pirmininko, esamo ir vieno iš valdybos narių, kuris į valdybos narius buvo paskirtas 2004 metais“, – sakė V. Mazuronis.
Parlamentaras taip pat pranešė, jog komisija nutarė išsiųsti 30 paklausimų į įvairias institucijas, prašant pateikti reikiamus dokumentus, susijusius su banko „Snoras“ griūties aplinkybėmis. Anot V. Mazuronio, į šių institucijų sąrašą įtrauktas ir LB, ir Vyriausybė, ir Generalinė prokuratūra (GP).
Neuždraudė paralelių tyrimų
„Snoro“ komisijos Seime posėdyje buvo aptarti Seimo Audito, Biudžeto ir finansų komitetų bei Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamų tyrimų, susijusių su „Snoro“ griūties aplinkybėmis, turima medžiaga.
Pirmojo komisijos posėdžio metu, praeitą savaitę, parlamentarai užsiminė, apie tai, jog komisijos darbas neturėtų dubliuoti šiuo metu vykdomų, su „Snoro“ griūtimi susijusių ikiteisminių ar kitų tyrimų, tačiau ketvirtadienį komisijos pirmininkas V. Mazuronis patikino, jog minėti parlamentiniai komitetai tyrimus galės tęsti.
„Sutarėme, kad bendrausime, palaikysime ryšį ir ieškosime į atsakymų kartu į tuos klausimus, kuriuos mus įpareigojo atsakyti Seimas“, – sakė V. Mazuronis.
Abejoja „Ernst & Young Baltic“ auditu
Laikinosios komisijos posėdyje dalyvavusi parlamentarė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė patikino, jog komisijoje buvo aptarta galimybė iš Lietuvos banko (LB) gauti „Snoro“ inspektavimo, kuris buvo atliktas iki banko nacionalizavimo, medžiagą bei banko laikinojo ir bankroto administratorių ataskaitas.
L. Graužinienė patikino, kad komisija aiškinsis ir administratorių atlyginimų pagrįstumo klausimą.
Pasak Seimo narės, posėdžio metu taip pat sutarta laukti Generalinės prokuratūros (GP) ir Apskaitos ir audito tarnybos išvadų dėl „Snore“ auditą atlikusios kompanijos „Ernst & Young Baltic“ rezultatų patikimumo.
Primename, kad po „Snoro“ nacionalizavimo Seimo Audito komitetas, išnagrinėjęs „Ernst & Young Baltic“ 2010 m. gruodžio 31 d. pabaigto ir 2011 m. kovo 10 d. paskelbto audito minėtame banke medžiagą, kreipėsi į GP dėl tyrimo patikimumo, nors pati audito bendrovė tikino, jog jos darbas buvo atliktas tinkamai.
L. Graužinienė patikino, jog Audito komitetas tyrimą tęs ir toliau.
Pati L. Graužinienė į detalesnius komentarus apie komiteto atliekamo tyrimo eigą nesileido, tik patikino, kad jai „Ernst & Young Baltic“ atlikto audito išvados kelia įtarimų.
„Pagal tarptautinius audito standartus jie („Ernst & Young Baltic“ – Alfa.lt) turėjo dar daug ką padaryti, bet jie motyvuoja, kad turėjo pakankamai įrodymų, jog pateiktų teigiamą išvadą, todėl čia turi aiškintis specialistai, o ne politikai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Graužinienė.
Seimo narės teigimu, GP ir Apskaitos ir audito tarnyba savo išvadas dėl „Ernst & Young Baltic“ atlikto audito Seimo Audito komitetui turėtų pateikti iki kovo mėnesio.
Interesų deklaravimas nebus vykdomas?
Pirmajame laikinosios komisijos Seime dėl situacijos banke „Snoras“ posėdyje konservatorius Jurgis Razma pasiūlė kiekvienam komisijos nariui užpildyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas. Deklaracijos projekte prašoma paminėti bet kokius santykius su banku „Snoras“ ar buvusiais jo vadovais. Visgi, pasak V. Mazuronio, tokia iniciatyva šį kartą nebuvo svarstyta, mat tai, pasak pirmininko, yra tik įprastas Seimo nario pasiūlymas.
„Tai yra vienas iš komisijos narių siūlymų ar iniciatyva, todėl komisija nesvarstė tokio klausimo, kaip komisijai reaguoti į vienus ar kitus komisijos nario pasiūlymus, o kiekvienas komisijos narys, kaip ir visi likę 141, į kiekvieno kito 141 Seimo nario kvietimus arba iniciatyvas gali reaguoti, kaip širdis geidžia“, – aiškino V. Mazuronis, kuris buvo prasitaręs, kad jo mama turėjo indėlį banke „Snoras“.
„Tvarkietis“, prisiminęs savo mamos indėlio istoriją, pabrėžė neturintis ko slėpti, nes savo veiksmuose esą nemato jokių įstatymų pažeidimų.
Politikas patikino neturintis jokių sąsajų su bankrutuojančiu banku „Snoras“.
Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti situaciją banke „Snoras“, išvadas ir pasiūlymus Seimui turės pateikti iki šių metų birželio 1 d. Laikinajai tyrimo komisijai teks atsakyti į 14 klausimų.
Per ankstesnę neeilinę sesiją sausio 19 d. Seimas parėmė konservatorių iniciatyvą ir išbraukė iš darbotvarkės siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“, nors protestuodama prieš tokį sprendimą opozicija buvo palikusi Seimo posėdžių salę. Vėliau 47 Seimo narių grupė užregistravo iniciatyvą dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo šių metų sausio 30 dieną.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete po uždaro posėdžio, kuriame dalyvavo LB, Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir GP atstovai, nuspręsta leisti Seimui svarstyti laikinosios komisijos dėl situacijos „Snore“ sudarymo klausimą.
Bankroto byla bankui „Snoras“ iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.
Rašyti komentarą