Biudžeto ir finansų komiteto vadovas pripažįsta, kad komitetas nėra svarstęs „Snoro“ veiklos, tačiau yra diskutavęs apie Lietuvos banko veiklą, prižiūrint šalies komercinius bankus.
Pasak Kęstučio Glavecko tokie posėdžiai buvo rengti gerokai iki „Snoro“ bankroto.
„Buvo net dveji klausymai. Kėlėme problemas, kreipėmės į prezidentę... tiesa, buvo dėl infliacijos nesuvaldymo Šarkino (buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas - BNS) laikais“, - po parlamentinės komisijos, kuri analizuoja „Snoro“ bankroto aplinkybes, posėdžio žurnalistams sakė komitetas vadovas Kęstutis Glaveckas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos banko pateiktose ataskaitose nebuvo atskirai išskirta informacija apie „Snoro“ padėtį.
„Su „Snoru“ informacija atskirai nebuvo išskirta ir nebuvo nagrinėjama. Mes žiūrime pačią sistemą, o ne atskirą banką. Tuo labiau kad informacijos, kad jis žlunga, nei skelbėm, nei žinojom, nei mūsų pareiga žinoti, su kuriuo banku yra blogai Mes žiūrime sistemą“, - aiškino parlamentaras.
K.Glaveckas teigė komisiją supažindinęs su sukaupta informacija, kuri gali padėti susidaryti platesnį vaizdą dėl įvykių bankiniame sektoriuje.
„Parodėme visus dokumentus iš kur atsirado visos grėsmės potencialios ir kad tas grėsmes, atrodo, nepavyko suvaldyti galimai dėl piktnaudžiavimo. Nes kai du žmonės valdo banką (“Snorą“ - BNS) natūralu, kad nuo tų dviejų žmonių sprendimo priklauso 6 mlrd. litų indėlininkų pinigai, tą (piktnaudžiauti - BNS) gali greitai padaryti“, - sakė parlamentaras.
Jis informavo, kad „Snoro“ reikalus komitetas svarstys vasario 15-ąją.
„Snoro“ žlugimo priežasčių tyrimo komisija ketvirtadienį posėdžiavo uždarame posėdyje. Ji aiškinosi, kas Seimo komitetuose ir komisijose jau nuveikta, analizuojant banko žlugimo aplinkybes.
Komisijoje dirba 12 parlamentarų, jie išvadas Seimui turės pateikti iki birželio 1-osios. Komisija turės atsakyti į 14 klausimų, kuriuos suformulavo ir opozicija, kuri Seimą nuolat ragino sudaryti tokią komisiją, ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai.
Rašyti komentarą