Kauno apygardos teisėja Neringa Venckienė dėl iš rankų slystančios dukterėčios globos ėmė atsakomybės reikalauti iš teismų. Jos šalininkai siekia generalinio prokuroro Dariaus Valio atsistatydinimo.
Visuomenės kreipimusi pavadintame rašte reikalaujama, kad prokuroras nedelsiant paliktų postą: „Generaliniam prokurorui laike savaitės nesiėmus jokių priemonių, siūlome daugiau valstybės, Prezidentės ir teisėsaugos nebekompromituoti ir atsistatydinti. Neatsistatydinus, pasiliekame sau teisę viešomis priemonėmis Prezidentės ir Seimo reikalauti, kad būtumėte atstatydintas įstatymų nustatyta tvarka už priesaikos tarnauti Konstitucijai, įstatymams ir žmonėms sulaužimą, patraukiant Jus baudžiamojon atsakomybėn už netinkamą pareigų atlikimą, padarant didelę žalą valstybei.
Laiške net keliai punktais „primenama“, kad esą net Seimas įžvelgia dar nenuteisto vienintelio kaltinamojo Andriaus Ūso kaltę.
Seimo patvirtintoje D. Kedžio skundų tyrimo išvadoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje užtenka duomenų, patvirtinančių, jog mažametė mergaitė buvo seksualiai prievartaujama, tai yra, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 150 str. 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje A. Ūsui dėl šio nusikaltimo padarymo 2009-09-23 buvo pareikštas įtarimas, nurodant, kad A. Ūsas mergaitę seksualiai prievartavo ištisus du metus [...]. Tokie A. Ūso veiksmai atitinka nusikaltimo numatyto BK 150 str. 4 d. padarymui, tai yra labai sunkiam nusikaltimo padarymui. 2010-02-23 d. kaltinamajame akte nurodyta, kad A. Ūsas įtariamas tik nesunkaus nusikaltimo padarymu, numatytu BK 153 str.- tvirkinamaisiais veiksmais, nors kaltinamajame akte aprašyti nusikaltimo požymiai atitinka BK 150 str. 4 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Ar nemano generalinis prokuroras, kad būtina atlikti tarnybinį patikrinimą ir, išsiaiškinus kaltus prokurorus dėl labai sunkaus nusikaltimo nuslėpimo, juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn?
Neįmanoma logiškai suprasti, kad pagal baudžiamosios bylos medžiagą prokuratūrai konstatavus, kad mergaitė ištisus dvejus metus seksualiai buvo prievartaujama Laimutės Stankūnaitės nuomojamame bute ir jai dalyvaujant bei pareiškus įtarimus A. Ūsui, kodėl tokie pat įtarimai nepareikšti ir L. Stankūnaitei? Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad įtarimai bendrininkavimu darant labai sunkų nusikaltimą – mergaitės seksualinį prievartavimą būtų pareikšti ir mergaitės motinai L. Stankūnaitei. Buvo ne kartą apklausta įstatymų nustatyta tvarka pati mergaitė. Atliktos psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės, kurių išvadose nurodyta, kad mergaitė nefantazuoja, bet sako tiesą. A. Ūsas ir L. Stankūnaitė buvo patikrinti poligrafu ( melo detektoriumi), kurio rezultatai rodo, kad jie abu meluoja. Patys prokurorai baudžiamojoje byloje konstatavo, kad visi mergaitės seksualinio prievartavimo veiksmai dažnai buvo atliekami A. Ūsui, L. Stankūnaitei ir mažametei mergaitei kartu gulint lovoje ir L. Stankūnaitei padedant.
2012-01-09 teismo antstolis savo faktinių aplinkybių nustatymo protokole konstatavo, kad mažametė mergaitė pareiškė, kad ji nenorinti gyventi su L. Stankūnaite todėl, kad su motinos žinia buvo seksualiai prievartaujama. Šis pareiškimas užfiksuotas ir video juostoje. Antstolio protokolas buvo persiųstas asmeniškai generaliniam prokurorui.
BPK 169 str. nurodyta, kad gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą.
Kodėl ignoruojant įstatymą, ikiteisminis tyrimas dar nepradėtas?
L. Stankūnaitė jau dvejus metus valstybės yra saugojama, pastoviai dėvi neperšaunama liemenę. Jos apsauga valstybei, visiems mokesčių mokėtojams jau kainavo apie 2 milijonus litų.
Nuo kokių grėsmių yra saugojama L. Stankūnaitė? Ar Generalinis prokuroras nemano, kad L. Stankūnaitei reikia nedelsiant panaikinti apsauga, pareikšti jai įtarimus dėl bendrininkavimo seksualiai prievartaujant mergaitę ir paskirti jai kardomąją priemonę.
Baudžiamojoje byloje dėl Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo pagal laidai „Abipus sienos“ pateiktą „informatoriaus“ Mindaugo Žalimo parodymus yra suimtas neįgalus Raimundas Ivanauskas. Kadangi jau konstatuota, kad M. Žalimas pateikė klaidinančią informaciją, kad jis meluoja – ar nemano Generalinis prokuroras, kad R. Ivanauskas turi būti nedelsiant paleistas ir įtarimai dėl melagingo pranešimo įteikti R. Žalimui?
Kodėl iki šiol neišaiškintos visos „informatoriaus“ atsiradimo aplinkybės? Kodėl baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti visi melagingų parodymų organizatoriai?
Seimas savo išvadoje dėl D. Kedžio skundų tyrimo konstatavo, kad generalinis prokuroras Algimantas Valantinas savo pareigas atliko netinkamai. Jis visiškai ignoravo asmeniškai gautus apie 25 Drąsiaus Kedžio skundus, ignoravo L. Stankūnaitės ir V. Naruševičienės prašymus jas apsaugoti nuo galimo susidorojimo, nekreipė jokio dėmesio į D. Kedžio prašymus patraukti J. Furmanavičių baudžiamojon atsakomybėn. Nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl galimo J. Furmanavičiaus šmeižimo, nesiėmė priemonių išimti D. Kedžio ginklus, nors tai būtų apsunkinę tikriesiems nusikaltėliams inscenizuoti, kad žudė D. Kedys.
Dėl A. Valantino galimo piktnaudžiavimo savo tarnybine padėtimi kilo sunkios pasekmės – nužudyti J. Furmanavičius ir V. Naruševičienė, galimai nužudyti D. Kedys ir A. Ūsas. Kodėl iki šiol dar nepradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. Valantino galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, padarant didelę žalą valstybei ir visuomenei ir jis nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn?
[...]
Pagal prokuratūros įstatymą Generalinis prokuroras yra prokuratūros vadovas, atsakingas už visą jos veiklą. Kartu jis yra aukštesnysis prokuroras ir jam tarnybiniai ir procesiškai pavaldūs visi prokurorai. Generalinis prokuroras turi teisę panaikinti bet kurio žemesnio prokuroro procesinį sprendimą ir priimti savarankiškus sprendimus.
Kol kas generalinis prokuroras nesiėmė jokių priemonių, kad šios rezonansinės bylos būtų ištirtos ir kalti pareigūnai dėl neteisėto žmonių persekiojimo būtų patraukti atsakomybėn.
Ypatingą nerimą kelia visą visuomenę suskaldžiusios Kauno tragedijos ir mergaitės seksualinio prievartavimo bylos nusikalstamai netinkamas tyrimas. Visiškai paprasta vaiko seksualinio prievartavimo byla vietoje to, kad jau seniai būtų buvusi perduota teismui, Generalinės prokuratūros vadovams piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi ir įtakojant klaninėms jėgoms, faktiškai buvo slepiama nuo visuomenės, klastojami įrodymai. Visa tai jau sukėlė sunkias pasekmes.
Ar generalinis prokuroras supranta, kad jis nieko neveikdamas, netinkamai atlikdamas savo aukštas tarnybines pareigas asmeniškai jau tapo nusikaltėlių bendrininku?
Reikalaujame nedelsiant imtis įstatymų nustatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos šių baudžiamųjų bylų klastojimo ir nusikalstamai netinkamo prokurorų tarnybinių pareigų atlikimo aplinkybės ir kalti prokurorai patraukti atsakomybėn. Ypatingą dėmesį siūlome atkreipti į L.Stankūnaitės baudžiamosios atsakomybės išsprendimo klausimą.“
Tekstas netaisytas – Alfa.lt pastaba.
Rašyti komentarą