Daugiau kaip pusė milijono piliečių - tokio dydžio tautinių mažumų korta įsibėgėjant rinkimų kampanijai ir krašte vyraujant užsienio valstybių interesams įgyja vis didesnę reikšmę. Tačiau iki šiol nesustyguota teisinė bazė, aštrėjantis tautinių mažumų atstovų konfliktas ir nesąžiningi politiniai žaidimai verčia abejoti valstybės pastangomis pasirūpinti savo pačios įvairių tautybių piliečiais.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gyveno daugiau kaip 523 tūkst. ne lietuvių tautybės asmenų. Nuo 2010 metų pradžios, panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą, tautinių mažumų reikalai buvo patikėti Kultūros ministerijai (KM).
Tačiau prie ministerijos „pridurtos“ dvidešimčiai didžiausių krašto tautinių bendrijų atstovaujančios ir jų problemų klausimais patariamojo balso teisę turinčios Tautinių bendrijos tarybos (TBT) atstovai piktinasi apleistais jų reikalais. Iki šiol neparengtas Tautinių mažumų įstatymas, stringa ir būtini Asociacijų įstatymo pakeitimai, o už tautinių bendrijų reikalus atsakingame KM Tautinių mažumų skyriuje dirbantys penki specialistai esą neaprėpia visų jiems rūpimų darbų.
Susidariusį vakuumą saviems interesams netrunka panaudoti ir į rinkimų kampaniją pasineriantys politikai, ir savų užmačių turinčios užsienio valstybės, kurioms primiršta tautinių mažumų korta tampa svarbiu koziriu įgyvendinant savo tikslus.
Tuo metu KM lakoniškai atkerta nuosekliai vykdanti tautinių mažumų politiką, besivadovaujanti dar 2007 metais patvirtinta Tautinių mažumų plėtros iki 2015 metų programa ir palaikanti tik demokratinėmis vertybėmis pagrįstą jų tarpusavio dialogą.
Tampa įkaitais
Kaip LŽ aiškino TBT pirmininkas Mahiras Gamzajevas, tautinių mažumų politikos problemos itin paaštrėjo 2010 metais likvidavus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą. „Teisė dirbti su tautinėmis bendrijomis buvo perduota KM. Tačiau visos problemos į ministerijos rėmus netelpa, o iš pačios ministerijos juntamas abejingumas. Į mūsų reikalus žiūrima kaip į laikinus, nuolat viliantis, kad bus priimtas sprendimas perduoti juos kitai institucijai“, - tikino TBT lyderis.
Dėl šios priežasties tautinių mažumų politikoje esą atsiveria tuštuma, kuri tampa terpe didiesiems Lietuvos kaimynams, nepraleidžiantiems progos tautinių mažumų sluoksniuose skelti neapykantos kibirkščių. „Šiuo tikslu naudojamos ne tik tautinės bendrijos, bet ir etniniu pagrindu įsteigtos politinės partijos. Jos naudojasi silpnumu ir neretai kalba visų tautinių mažumų vardu. Tokiu būdu tampame šių politinių partijų įkaitais. Dėl destruktyvios jų veiklos iki šiol nepriimtas nei Tautinių mažumų įstatymas, nei reikiamos Asociacijų įstatymo pataisos“, - piktinosi M.Gamzajevas.
Iliustruodamas savo teiginius TBT pirmininkas teigė, kad iki 2010 metų gana aktyviai su Maskvos užnugariu veikusią Lietuvos rusų sąjungą pastaruoju metu pavyko „prisijaukinti“, tačiau susidariusiu vakuumu netruko pasinaudoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderiai. „Tautinių bendrijų tribūna neskirta atskirų partijų interesams ginti. Etniniu pagrindu suburtas politines partijas reikėtų arba reorganizuoti, arba leisti jas turėti visoms tautinėms mažumoms“, - dėstė M.Gamzajevas ir pažymėjo, kad karaimų šiuo metu Lietuvoje gyvena 253, armėnų - per 700, o politinei partijai įsteigti reikia tūkstančio rėmėjų parašų.
Dovana užsienio valstybėms
Jam antrinančio žydų bendruomenės atstovo ir buvusio TBT pirmininko Vitalijaus Karakorskio tikinimu, tuštuma tautinių mažumų politikoje atsivėrė gerokai anksčiau, valstybei pamažu iš atminties trinant nepriklausomybės priešaušriu keltus idealus. „Sąjūdžio laikais Lietuva daug laimėjo, nes sugebėjo tautines mažumas patraukti į savo pusę, tačiau vėliau tautinius reikalus perleidžiant vis kitai institucijai etninė politika išnyko. Šiuo metu visiškai nesvarbu, kuriai valdžios struktūrai priklauso ši sritis. Kur kas svarbiau, kad valstybė rūpintųsi savo piliečiais, rodytų jiems dėmesį, nes esame jos piliečiai, ir visai nesvarbu, kokios tautybės“, - LŽ dėstė buvęs TBT vedlys.
Pasak jo, šiuo metu tautinių mažumų politikoje susiformavusią tuštumą užsienio valstybės panaudoja saviems interesams. „Dabartinė politika nulėmė, kad rusų tautinę mažumą atidavėme Rusijos ambasadai, lenkų - Lenkijos ambasadai. Jeigu Lietuvoje būtų Izraelio ambasada - turbūt ir žydai būtų perleisti jai. Nieko blogo, kad ambasados bendrauja ir remia savo tautiečius. Tačiau jos negali formuoti jų darbotvarkės. Deja, Lietuvoje tai egzistuoja, kadangi sava valstybė jiems dėmesio nerodo“, - tvirtino V.Karakorskis.
Pasigenda įstatymo
Estų bendruomenės atstovė TBT Liia Urman LŽ tikino, kad aistras itin kursto vis labiau įsibėgėjanti rinkimų kampanija, o tautinių mažumų atstovai prieš savo pačių valią tampa jos dalimi. „Susirinkę vienbalsiai piktinamės kai kurių tautinių mažumų atstovų noru kalbėti mūsų visų vardu. Tokių dalykų toleruoti tikrai nesinori. Didžiulė spraga žioji ir teisinėje bazėje. Vis dar neturime mus saugančio ir ginti mūsų teises galinčio įstatymo, nors apie jo poreikį ne kartą kalbėjomės su valdžios atstovais“, - sakė ji.
Ukrainiečių tautinei mažumai taryboje atstovaujanti Natalija Šertvytienė LŽ taip pat tvirtino, kad Tautinių mažumų įstatymas išspręstų daugelį šiuo metu esančių problemų. „Žinoma, problemos egzistuoja ne tik teisinėje bazėje, tačiau visi mūsų reikalai privalo būti sunorminti ir įgyvendinti“, - neslėpė ukrainiečių bendruomenės atstovė.
Laikosi neutraliai?
Apie galbūt kylančias problemas tautinių mažumų politikoje ir dėl to viešojoje erdvėje tarp tautinių mažumų atstovų įsiplieskiančius konfliktus paklaustas kultūros viceministras Stanislavas Vidtmannas LŽ atsiųstame rašte pabrėžė, kad Kultūros ministerijos principinė nuostata tautinių bendrijų bendradarbiavimo atžvilgiu buvo išsakyta ministerijos išplatintame pranešime.
Jame ministerija aiškina apgailestaujanti dėl TBT vadovo M.Gamzajevo išsakytos asmeninės nuomonės ir LLRA lyderio, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio ir jo vadovaujamos partijos įvertinimo. Nusivylimas čia taip pat išreikštas Lietuvos lenkų sąjungos atsakingojo sekretoriaus ir TBT nario Edvardo Trusevičiaus atkirčiu TBT pirmininko atžvilgiu.
Šis pranešimas buvo išplatintas po to, kai pirmininkas M.Gamzajevas viešai pasipiktino V.Tomaševskio išsakytais teiginiais apie LLRA ketinimus į rinkimus eiti išvien su rusais ir jo partiją remiančiomis dešimtimis tautinių mažumų. Tautinių mažumų vardu nevengiantis kalbėti politikas esą neturįs teisės kalbėti visų etninių grupių vardu. Pats M.Gamzajevas LŽ tvirtino, kad šį pareiškimą jis suderinęs su kitų tautinių mažumų atstovais ir neslepia nusivylimo tokia KM.
„Manęs niekas nepasiteiravo, ar tai buvo mano asmeninė, ar tarybos išsakyta pozicija. Po šio pareiškimo kultūros ministrui išsakiau nusivylimą tokiu ministerijos poelgiu. Tačiau ministras pabrėžė, kad jam įtampos nereikia. Nors tikroji įtampa kyla dėl tautinių mažumų politikos. Šiuo pareiškimu netruko pasinaudoti Rusijos žiniasklaida, ėmusi skelbti apie ministerijos atsiribojimą nuo TBT pirmininko. Nei Varšuva, nei Maskva niekada nevengia pasinaudoti proga didinti įtampą“, - sakė jis.
Tegu vykdo programą
Tautinių mažumų klausimus kuruojančio kultūros viceministro aiškinimu, jo atstovaujama institucija tautinių mažumų politiką vykdo nuosekliai, o užsibrėžtų tikslų siekiama remiantis tautinių mažumų plėtros strategija.
„Kasmet patvirtinamas strategijos įgyvendinimo priemonių veiklos planas. Siekiant sudaryti palankias sąlygas kultūriniam tapatumui išsaugoti, KM teikia dalinę finansinę ir organizacinę paramą tautinių mažumų nevyriausybinėms organizacijoms, jų įgyvendinamiems projektams. Integracinė politika apima valstybinės kalbos mokymą, Rytų Lietuvos įvairiataučių bendruomenių konsolidacijos bei bendradarbiavimo skatinimą, platesnę romų integraciją, visuomenės antidiskriminacinį švietimą ir kita“, - rašoma LŽ atsiųstame atsakyme.
Kaip strateginis šios programos tikslas nurodomas tinkamų gyvenimo, darbo ir mokymosi sąlygų sukūrimas, tapatumo išsaugojimas ir tautinių santykių darna. Tikslo vertinimo kriterijais pasirinktas nedarbo mažinimas, valstybinės kalbos žinių ugdymas ir teigiamo požiūrio į tautines mažumas formavimas.
Anot S.Vidtmanno, ministerija palaiko konstruktyvų tautinių grupių dialogą ir diskusiją skatina tuo atveju, jeigu tai vyksta demokratiškai ir nepažeidžia asmenų teisių.
Prisiminė pastabas
Mieguistas ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jo pirmininko Valentino Stundžio nuomone, tautinių mažumų problema egzistuoja, tačiau įgyvendinant atskirus teisės aktus šių piliečių integracija į visuomenę gana sėkmingai vykdoma. „Esame ratifikavę Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, pagal kurią įgyvendinamos įvairių sričių programos“, - nesudrumsčiama ramybe spinduliavo V.Stundys.
Vis dėlto parlamentaras prisiminė prieš keletą mėnesių Lietuvoje viešėjusio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūno tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko išsakytas pastabas, kad Tautinių mažumų įstatymo nebuvimas sukuria teisinį vakuumą. „Anksčiau galiojęs įstatymas buvo labai abstraktus ir pagrįstas nuorodomis į kitus dokumentus. Sėkminga tautinių mažumų integracija į visuomenę turi būti grindžiama abipusėmis pastangomis“, - tvirtino V.Stundys.
Asimetriški politiniai žaidimai
Kur kas principingesnis ir kritiškesnis, labiau pilietiškai susirūpinęs nei V.Stundys kalbėdamas su LŽ buvo europarlamentaras Leonidas Donskis. Profesoriaus manymu, krašto tautinių mažumų politikai stinga kūrybiškumo, pagarbos jausmo ir delikatumo. Didelį nerimą kelia kai kurių etniniu pagrindu susibūrusių politinių grupių siekis iš nepagarbos lietuvių kalbai bei kultūrai daryti politiką ir tokiu pagrindu mobilizuoti savus rinkėjus. „Belieka tik apgailestauti, kad Europos Sąjungos valstybėje vis dar egzistuoja tokia atgyvena kaip etniniu pagrindu suburtos politinės partijos. Vienos mažumos tuomet turi stiprią politinę reprezentaciją, o kitos jos visiškai neturi. Dar nepagarbiau ir nesąžiningiau yra tuo naudotis ir kalbėti visų mažumų vardu, kadangi turima galia ir įtaka yra visiškai asimetriškos“, - LŽ aiškino L.Donskis.
Profesoriaus teigimu, susiklosčius tokiai situacijai kitos mažumos tampa savotiška auka ir įkaitu. Tai esą kelia užduotį bendrijų lyderiams, kuriems reikia aiškiai ir tiksliai pasakyti, kad niekas neturi privilegijos monopolizuoti visų mažumų balsą. „Skirtingų mažumų balsai negali būti painiojami. Matyti tik kaip valstybės priešus tokias asmenybes kaip V.Tomaševskis - negalima. Geriau kantrybe bei išmintimi mėginti laimėti mažumų simpatijas, jų pagarbą Lietuvai, kalbai ir jos kultūrai“, - dėstė europarlamentaras.
Rašyti komentarą