Septintus metus be blaivyklos vargstančio Panevėžio medikai ir policininkai nebetenka kantrybės kovoti su girtuokliais. Jie viliasi, kad galą netvarkai padarys miesto vadovai, nes visam kraštui būdingą problemą spręsti valstybiniu lygiu atsisakyta.
Velnio lašų padauginusius panevėžiečius „aptarnauti“ turintys Aukštaitijos sostinės policininkai ir medikai apimti nevilties. Jie tikina tapę kone įkaitais. Girtuoklių mieste nuolat gausėja ir jie kelia vis daugiau rūpesčių. Neretai greitosios medicinos pagalbos ir policijos ekipažai apsvaigusiesiems suteikia nemokamas taksi paslaugas. Pasitaiko atvejų, kai skirtingi ekipažai tą patį asmenį į ligoninę per vakarą atveža net keturis kartus. Tuo metu policijos pareigūnai, neturėdami kur dėti girtuoklių, priversti su jais dalytis savo būstine. Ir medikai, ir policininkai pabrėžia, kad toks tąsymasis atima iš jų galimybę operatyviai suteikti būtiną pagalbą žmonėms, kuriems iš tiesų jos reikia.
Uždaras ratas
Į Panevėžio policijos akiratį pernai pateko 1600 girtų asmenų. Tai net 400 žmonių daugiau nei prieš penkerius metus. Greitosios pagalbos medikai 2011-aisiais labai didelių rūpesčių turėjo dėl 1000 girtuoklių. „Girtuokliai yra didžiulė problema, nes jų nėra kur dėti“, - LŽ teigė Panevėžio miesto greitosios pagalbos stoties vadovas Vilius Mitka. Pristatyti tokie asmenys į ligoninę iš jos paleidžiami nenustačius jokių kitų sutrikimų. Netrukus girtuoklius vėl „surenka“ greitoji. Taip susidaro uždaras ratas. Be kita ko, V.Mitka pabrėžė, kad kiekvienas greitosios pagalbos ekipažo išvažiavimas nemažai kainuoja, o už tai moka visi mokesčių mokėtojai. Panevėžio respublikinės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoja Jolanta Vokietienė teigė, kad ši gydymo įstaiga iš tiesų priima tik tuos atvežtus girtus žmones, kuriems reikalinga medicininė pagalba. „Ligoninės nėra išblaivinimo įstaigos, tai - ne mūsų funkcija. Išblaivinimu turėtų užsiimti specializuotos įstaigos“, - pažymėjo gydytoja. Ji pripažino, kad ir ligoninės personalui, ir patiems ligoniams kaskart tenka pasijusti neretai siautėjančių ir sąmyšį keliančių girtuoklių įkaitais.
Pareigūnai rizikuoja
Su panašiomis problemomis kasdien susiduria ir policija. „Visų pirma, policija vadovaujasi šūkiu: „Saugoti-padėti-gelbėti“, tad mūsų pareiga viešoje vietoje aptiktą girtą žmogų apsaugoti nuo jam pavojingų situacijų. Juk tokie asmenys lengvai tampa apiplėšimų, eismo įvykių aukomis, griūdami susižaloja, sušąla“, - sakė Panevėžio apskrities policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Vinslovas. „Jei su girtu žmogumi pavyksta susišnekėti ir jis pasisako, kur gyvena, pavėžėjame jį į namus. Tačiau nemažai girtuoklių būna pasiekę tokį „lygį“, kad nežino, nei kur gyvena, nei kas apskritai jie yra. Tokius asmenis tenka vežtis į komisariatus ir uždaryti į laikinojo sulaikymo kameras“, - sakė V.Vinslovas. Policininkai tokiais atvejais labai rizikuoja, juk kamerose girtuokliai gali numirti. Anot V.Vinslovo, neblaiviems žmonėms padėti galėtų tik blaivyklos.
Problema nesprendžiama
LŽ pašnekovai apgailestavo, kad Lietuvoje veikusios blaivyklos išnyko mūsų kraštui įstojus į Europos Sąjungą. Jos nuostata kategoriška - prievartinis asmens vežimas į išblaivinimo įstaigas prieštarauja prigimtinėms žmogaus teisėms ir jo laisvei. Kone iškart po blaivyklų panaikinimo imta kalbėti, kad tai sukels didelių problemų. Akivaizdu, kad spręsti jų nenorima iki šiol.
„Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės policijų atstovai taip pat kelia išblaivinimo įstaigų būtinumo klausimą. Tačiau negirdėti, kad ji kam nors rūpėtų“, - sakė V.Vinslovas.
Ne valstybės reikalas
LŽ kalbintas Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis priminė, kad minėtai problemai spręsti sudaryta darbo grupė yra konstatavusi, jog valstybė savo turimomis lėšomis krašto gyventojų išblaivinimu rūpintis negali. „Žmonių išblaivinimas - išimtinė savivaldybių, kuriose jie gyvena, problema, tad šios ją ir turėtų spręsti“, - pabrėžė D.Matulionis.
Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus iniciatyva Aukštaitijos sostinėje žadama sudaryti vietinę darbo grupę. Ji analizuos, ar vis dėlto egzistuoja teisinių prielaidų blaivyklai įkurti. Jei taip, bus ieškoma finansinių galimybių Panevėžyje įsteigti tokią įstaigą.
Rašyti komentarą