JAV respublikonų varžytuvės dėl teisės mesti iššūkį demokratų prezidentui Barackui Obamai dar tik įsibėgėjo. Skambios konservatyviojo Ricko Santorumo pergalės pirminiuose JAV respublikonų partijos rinkimuose iš naujo pažadino susidomėjimą jo asmenybe ir visų kandidatų finansiniais rėmėjais.
JAV žiniasklaida sutaria, kad tarp šių metų respublikonų pirminių rinkimų kandidatų, siekiančių lapkričio mėnesį stoti į kovą su Baracku Obama dėl šalies prezidento posto, nėra konservatyvesnio asmens už R. Santorumą, buvusį Senato narį iš Pensilvanijos valstijos. Ir būtent R. Santorumas antradienį netikėtai iškovojo įtikinamas pergales trijose svarbiose valstijose: Misūryje, Minesotoje ir Kolorade, nurungęs iki šiol neginčijamu favoritu laikytą multimilijonierių Mittą Romney.
Tokiu būdu tarsi buvo patvirtintas dažnai kartojamas teiginys, jog JAV respublikonų partija sparčiai juda vis toliau į šalies politinio spektro dešinę – ten, kur kaupiasi nepasitenkinimas neva pernelyg didelėmis federalinio biudžeto išlaidomis ir siekiai bet kokia kaina išlaikyti mirties bausmę, uždrausti abortus ir tos pačios lyties asmenų santuokas.
Šiame kontekste R. Santorumas gali būti laikomas M. Romney – turtingo ir įtakingo mormonų religinės bendruomenės nario, įtariamo pernelyg liberaliomis pažiūromis – priešingybe. Italų imigranto sūnus, baigęs politikos mokslų ir teisės studijas, visą savo politinę karjerą demonstravo siekį atstovauti konservatyviai JAV „krikščioniškosios dešinės“ ideologijai.
Protestantai parėmė kataliką
Religingo politiko įvaizdis padėjo R. Santorumui užsitarnauti didelę politinę įtaką turinčių JAV protestantų evangelikų paramą. Vos prieš keletą dešimtmečių tai būtų buvęs kone neįsivaizduojamas dalykas, nes R. Santorumas yra katalikas, o dauguma JAV protestantų itin kritiškai vertina Vatikano įtaką.
Vis dėlto laikai keičiasi, ir buvęs senatorius šiais metais, regis, yra pagrindinė daugumos konservatyviausių JAV rinkėjų viltis. Vienintelė problema: iki šiol jis savo disponuojamais finansiniais ištekliais gerokai nusileido visiems pagrindiniams kandidatams – tiek M. Romney, tiek ir politikos veteranams Newtui Gingrichui bei Ronui Paului.
JAV žiniasklaida spėlioja, kad kaip sensacija pateikiamos R. Santorumo pergalės trijose valstijose turėtų gerokai papildyti jo kampanijos fondus. Turint galvoje, kad jau netrukus į konservatyvų kandidatą turėtų atsigręžti galinga finansinė „mašina“, remianti M. Romney, šių lėšų jam dar tikrai prireiks.
M. Romney rėmėjai kiek anksčiau pasižymėjo agresyviomis reklamomis, nukreiptomis prieš pagrindiniu jo konkurentu laikytą N. Gingrichą. Šiam išpuoliui skirta milijonai dolerių – ir tai, regis, pasiteisino, nes buvęs Atstovų rūmų pirmininkas N. Gingrichas nė vienoje iš valstijų, kuriose antradienį surengti pirminiai rinkimai, nesulaukė didesnės respublikonų rinkėjų paramos.
Neprilygstamas Obamos „karo iždas“
Būtent kandidatų finansavimo šaltiniai šiuo metu yra vienas karščiausiai JAV svarstomų klausimų. Demokratų prezidentas B. Obama šioje srityje kol kas turi triuškinamą pranašumą – jo štabas sausio pradžioje jau buvo sukaupęs 125 mln. dolerių „karo iždą“.
Antrasis bendroje įskaitoje – ir pirmas tarp vis dar neapsisprendusių respublikonų – tuo pačiu metu buvo M. Romney, kuriam rėmėjai tiesiogiai skyrė 56,5 mln. dolerių. R. Paulo rinkimų štabas turėjo 25 mln., N. Gingricho – 12,6 mln., o R. Santorumo – vos 2,2 mln. dolerių įplaukų.
Pastarojo meto R. Santorumo sėkmė leidžia tikėtis, kad jo kampanijos finansavimas tik gerės, nors varžytis su M. Romney šioje srityje jam vis dar bus itin sudėtinga. O kuo ilgiau respublikonai negalės apsispręsti dėl to, kuris iš jų mes iššūkį B. Obamai, tuo brangiau jiems kainuos tarpusavio pjautynės ir mažės finansinės galimybės pakilti į lemiamą kovą.
Maža to, paskui R. Santorumo šiuo metu jau ritasi kritikos banga – jis pastebėtas švenčiantis pergalę Misūrio valstijoje su įtakingu verslininku Fosteriu Freissu, kuris yra dosniausias jį remiančio „nepriklausomo politinės veiklos komiteto“ (angl. „Super PAC“) rėmėjas.
Tik 2010 metais įteisinti, bet sparčiai išpopuliarėję „Super PACs“ skiriasi nuo įprastinių „politinės veiklos komitetų“ (PACs) tuo, kad jie gali nevaržomai politiniais tikslais rinkti lėšas iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų, tačiau neturi teisės savo veiksmų derinti su kandidatų rinkimų štabais. Todėl F. Freisso pasirodymas greta R. Santorumo, formaliai žiūrint, gali būti laikomas pažeidimu.
Tariamai nepriklausomi rėmėjai
Vis dėlto niekam nėra paslaptis tai, kad „Super PACs“ – tai tik dar vienas kelias, kuriuo įtakingos JAV interesų grupės, visų pirma stambiojo verslo atstovai, gali prieiti prie kandidatų ir užsitikrinti jų palankumą pergalės rinkimuose atveju.
OpenSecrets.org duomenimis, vasario 8 dieną oficialiai buvo įregistruota net 313 grupių, turinčių „Super PAC“ įgaliojimus, kurios 2012 metų rinkimų ciklui surinko beveik 100 mln., o išleido daugiau nei 46 mln. dolerių.
M. Romney remiantis komitetas „Atkurkime savo ateitį“ („Restore our Future“) šioje srityje yra ryškus lyderis, surinkęs daugiau nei 30 mln. bei išleidęs daugiau nei 18 mln. dolerių paramos. Beveik 17 mln. dolerių išleista jau minėtai negatyviai reklaminei kampanijai prieš N. Gingrichą, 400 tūkst. – neigiamam R. Santorumo įvaizdžiui formuoti, ir tik 800 tūkst. skirta paties M. Romney reklamai.
Palyginimui, pagrindinė N. Gingrichą remianti grupė „Laimėti mūsų ateitį“ („Winning our Future“) kol kas išleido kiek mažiau nei 9 mln. dolerių, o R. Santorumą remianti grupė „Raudona, balta ir mėlyna“ („Red, White and Blue“) – kiek daugiau nei 2 mln. dolerių.
Galimybė keistuoliams?
Greta daugelio „Super PACs“, atvirai remiančių konkrečius kandidatus, esama nemažai tokių, kurie, regis, specialiai sukurti tam, kad stebintų piliečius.
JAV leidinio „Foreign Policy“ apžvalgininkas Joshua Keatingas, patyrinėjęs 313 „nepriklausomų politinės veiklos komitetų“ sąrašą, aptiko jame tikrų „perliukų“. Kai kurių grupių pavadinimai ragina piliečius kovoti su tokio pobūdžio grupėmis, kiti laido užuominas apie įkūrėjų pilvo raumenis („Joe Six PAC“) ar šaiposi iš konkrečių kandidatų, kaip „IndyAmericans.com“, kurios svetainėje plikas erelis tuštinasi ant Teksaso gubernatoriaus Ricko Perry galvos.
Josue Larose‘as yra žinomas kaip žmogus, užregistravęs daugiausia „Super PACs“ – daugiau nei 60. Pagrindinis jo tikslas, kiek galima spręsti, – erzinti Federalinę rinkimų komisiją.
Labiausiai J. Keatingui patiko grupė, pasivadinusi „Amerikos fenikso“ vardu. Tarp 23 jos politinės programos punktų – raginimas ekologiniais sumetimais uždrausti mirusiųjų palaikų kremavimą ir vietoje to laidoti juos vandenyno gelmėse, uždrausti berniukų apipjaustymą iki 18 metų, paskelbti islamą „priešiška politine partija, o ne religine organizacija“, sugrąžinti iki XX amžiaus pabaigos JAV paplitusį balsavimą, naudojant mechanines mašinas, bei įteisinti mirtininkų organų donorystę.
Tiesa, šios grupės įkūrėjas pripažino iki šiol nepritraukęs jokios finansinės paramos – esą dėl kenkėjiškų programišių atakų.
Rašyti komentarą