Trečiadienį Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) vyko renginys, skirtas Albervilio olimpiados dvidešimtmečio paminėjimui.
„Esame tokie pat jauni kaip buvome prieš 20 metų. Dabar tik veidai šiek tiek baltesni ir plaukai trumpesni, bet širdyse vis dar esame jauni“, – šypsojosi Albervilio olimpiados dalyvė Vida Vencienė.
LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas teigė, kad kelias į Albervilio olimpiadą buvo duobėtas. 1988 metais atkurtas komitetas Tarptautinės organizacijos patvirtinimo laukė daugiau nei metus, todėl apie savo startą olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai sužinojo likus vos keturiems mėnesiams.
„Pasiruošimo etapas buvo labai sunkus. Tiesa į Albervilį keliavę šeši sportininkai turėjo patirties, o po dviejų metų pertraukos grįžusi Vida Vencienė Kalgaryje buvo iškovojusi ir olimpinius medalius. Manau, kad Vidai pritrūko laiko. Su tokiais gebėjimais ji galėjo pretenduoti ir į prizines vietas“, – kalbėjo LTOK prezidentas.
A. Poviliūnas pripažino, kad Albervilis užima ypatingą vietą Lietuvos sporto istorijoje: „Kaip nepriklausoma valstybė žaidynėse dalyvavome po 64 metų pertraukos. Visą gyvenimą prisiminsiu, kai visas stadionas atsistodamas pagerbė nepriklausomas Baltijos šalis. Taip pat įstrigo epizodas, kai turėjau vienas dainuoti Lietuvos himną, nes mūsų nedidelė delegacija buvo išsibarsčiusi po 3 miestus. Jaudinausi, tačiau viskas buvo gerai“, – prisiminė A. Poviliūnas.
Po olimpiados sugrįžusių lietuvių nepamiršo ir tautiečiai. Į Rygos oro uosta parskridusius sportininkus prie Lietuvos sienos pasitiko gausus būrys mėgėjų: „Mus sveikino buvusiuose sporto rūmuose ir dabar atrodo, kad dėmesio sulaukėme ne mažiau nei krepšininkai šiais laikais. Medalių neiškovojome, tačiau visi begalo džiaugėsi. Tai yra graži istorija ir jauni sportininkai turėtų ją žinoti.
Olimpinė čempionė slidininkė Vida Vencienė neslėpė emocijų ir tikino, kad Albervilio olimpiadą sieja su pačiais gražiausiais prisiminimais: „Šios dienos ceremonija sugrąžino emocijas, kurias patyrėme Albervilyje. Esu sakiusi, kad toje olimpiadoje jaučiausi laimingesnė, nei ant nugalėtojų pjedestalo Kalgaryje. Kai manęs klausia, kaip aš jaučiausi, galiu pasakyti tik tiek, kad reikia pabūti tokiame renginyje ir išgyventi tokias emocijas, kad būtų galima suvokti visą prasmę bei vertę.“
Slidininkė atviravo, kad Lietuvos delegacija olimpiados atidarymo šventėje žengė pakeltomis galvomis: „Jausmas buvo nenusakomas. Ypatingai širdį glostė mūsų delegacijos išlydėjimas, o vėliau ir pasitikimas. Niekada nepamiršiu, kai su mūsų šalies rinktinės kolege eidavome pro buvusios Sovietų Sąjungos komandos sportininkus ir didžiavomės savo valstybe. Mūsų šalies beveik niekas nežinojo, tačiau susidomėjimas buvo didžiulis.“
Rašyti komentarą