Šeštadienį Alfa.lt gavo skaitytojo Dariaus el. laišką, kad prieš vidudienį turėjęs iš Vilniaus į Kauną atvykti dviaukštis el. traukinys „užstrigo“ Kauno geležinkelio tunelyje ir esą valandą keleiviai turėjo šalti traukinyje.
„Kauno tunelyje užstrigo greitasis traukinys, lyg ir elektra dingus, jau valanda žmonių niekur neišleidžia, siūlau pasidomėti. Kiek žinau, „šaltoka“, švelniai tariant, keleiviams darosi, durys užrakintos, o „Lietuvos geležinkeliai“ „galvojo“, kad jau seniai viskas sutvarkyta“, – rašė Darius.
Tą patį šeštadienį „Lietuvos geležinkelių“ atstovai agentūrai BNS sakė, kad traukinys iš Vilniaus į Kauną turėjo atvykti 11 val. 34 min., tačiau dėl įvykusio gedimo sustojo tunelyje. Likvidavus gedimą, traukinys 12 val. 50 min. atvyko į Kauną.
Teigta, kad nė vienas keleivis nenukentėjo, žmonės buvo šildomuose vagonuose. Tunelyje sugedus traukiniui, nuspręsta keleivių neevakuoti, pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovų, tai padaryti būtų gana sudėtinga. Iki išvažiavimo iš tunelio Kauno geležinkelio stoties pusėje buvo 400 metrų, iki kito išėjimo – 800 metrų.
Alfa.lt iš „Lietuvos geležinkelių“ gautame el. laiške aiškinama, jog 2012 m. vasario 4 d. elektrinio traukinio Nr. 817, vykusio maršrutu Vilnius–Kaunas, borto kompiuteris prieš Kauno geležinkelio tunelį parodė traukinio sistemų gedimus, dėl to savaime suveikė traukinio stabdžiai.
„Traukiniui sustojus, buvo ieškoma gedimo priežasties, tačiau, greitai jos nesuradus, iškviestas šilumvežis nutempti traukinį iki Kauno stoties. Keleiviams buvo pranešta, kad traukinys sugedo ir laukiama, kol jį iki Kauno stoties nutemps pagalbinis šilumvežis. Rankiniu būdu atleidus stabdžius ir prikabinus traukinį prie šilumvežio, jis buvo nutemptas į Kauno geležinkelio stotį, kur išlaipinti keleiviai“, – rašoma „Lietuvos geležinkelių“ atstovo spaudai Vidmanto Gudo atsiųstame laiške.
Paklaustas, kiek laiko el. traukinys gali būti šildomas, jei jis atjungtas nuo srovės, „Lietuvos geležinkelių“ atstovas nurodė, jog šio tipo traukinį su nuleistu srovės ėmikliu galima šildyti tik įjungus papildomą elektros šaltinį, kurio tunelyje nėra.
„Įvykio metu dėl gedimo nebuvo įmanoma šildyti traukinio salonų“, – pripažino „Lietuvos geležinkeliai“.
Bendrovės siųstame laiške sakoma, jog kompensacijas keleiviams už traukinių atšaukimus ar vėlavimus reglamentuoja Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, o jų nuostatos perkeltos į „Lietuvos geležinkelių“ Bendrąsias keleivių vežimo taisykles.
Jose sakoma, jog 25 procentai keleivio sumokėtos bilieto kainos kompensuojama tuo atveju, kai vėluojama atvykti į galutinį kelionės punktą nuo 60 iki 119 minučių ir kompensuojama 50 procentų keleivio sumokėtos bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama atvykti į galutinį kelionės punktą 120 ar daugiau minučių. Taigi, jei vėluojama mažiau kaip valandą, kompensacijos pagal taisykles keleivis negali tikėtis.
Kompensacija už bilieto kainą sumokama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo dėl kompensacijos pateikimo.
Kai traukinys vėluoja 60 ir daugiau minučių, Vežėjas imasi visų protingų ir proporcingų priemonių keleivių situacijai gerinti. Į šias priemones įeina aprūpinimas gaivinančiais gėrimais, maistu bei pagal (Keleivių vežimo taisyklių – Alfa.lt) 13.3 straipsnį apgyvendinimu ir alternatyvaus transporto organizavimu, jeigu tai yra įmanoma, rašome taisyklėse.
Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ eksploatuoja keturis 575 modelio (čekiškus dviaukščius – Alfa.lt) traukinius, šių metų gruodžio mėnesį planuoja gauti dar du.
Rašyti komentarą