Šių metų Davoso ekonomikos forume dalyvavo ir buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice. Jo metu britų rašytojui ir žurnalistui serui Haroldui Evansui ji davė interviu, kurį išplatino Reuters.
Prisiminkime pirmąjį Slovėnijoje įvykusį Vladimiro Putino ir George'o W.Busho susitikimą, po kurio JAV prezidentas pasakė: „Pažvelgiau į šio žmogaus akis ir pamačiau, kad jis turi sielą.“ Kaip dabar yra su ta pono Putino siela?
- Nežinau, kokia jo siela, bet elgesys pasibjaurėtinas. Tuomet Slovėnijoje buvo kitaip. Buvo kitokia Rusija, o jis dar taip smarkiai savimi nepasitikėjo. Jis nuoširdžiai ir iš karto palaikė mus po Rugsėjo 11-osios įvykių. Tačiau metams einant jo režimas darėsi vis labiau autoritarinis, jis sutrypė nepriklausomas institucijas ir laisvę.
- Britų istorikas Niallas Fergusonas teigia, kad Rusija buvo siaubingai ir galbūt nepagydomai deformuota per 70 komunistų valdymo metų. Jis sako, kad mes dabar galėtume ir nesijaudinti, nes praėjus 20 metų po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusija jau negali pretenduoti į pasaulio lyderes dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir 10 kartų mažesnio nei JAV bendrojo vidaus produkto.
- Posovietinė Rusija nėra vienalytė. Žmonės turi asmeninės laisvės daugiau nei kada nors šios šalies istorijoje. Jie ir gyvena geriau. Atsirado vidurinė klasė, kuo ir galima paaiškinti kilusią reakciją į tai, kad V.Putinas vėl nori sugrįžti. Tačiau struktūros, kuriomis remdamasi laikosi valdžia, nėra linkusios keistis, ekonomikos pagrindas vis dar nafta ir dujos, neišnaudojamas milžiniškas žmonių potencialas. Akivaizdu, kad Rusijos įtaka blėsta, bet nesakyčiau, jog tai neatsiliepia likusiam pasauliui. Rusija yra Saugumo Tarybos narė, turinti veto teisę. Ji turi milžinišką armiją ir dešimtis tūkstančių branduolinių galvučių, ji daro didelę įtaką Centrinės Azijos regionui. Ji jau nėra viena iš dviejų pasaulio galybių, bet vis dar stipri valstybė.
- Ar V.Putino laukia Hosni Mubarako likimas? Johnas McCainas jį įspėjo: „Vladimirai, greitai Arabų pavasaris pasieks ir jus.“
- Nekalbėčiau apie Arabų pavasarį, nes Maskvos režimas lankstesnis, o ir V.Putinas nėra visą laiką toks pats. Dabar, kai žmonės jau nejaučia didelės baimės, V.Putinui gali būti sunku valdyti Rusiją. Rusai kyla, kad apgintų savo požiūrį. Jie pasijuto labai įžeisti, kai paaiškėjo, kad V.Putinas sudarė prekybinį sandorį su Dmitrijumi Medvedevu. Manau, tai buvo didžiulė klaida.
- Kiek rimta V.Putino antivakarietiška retorika? Ar tai tik pašaras nacionališkai nusiteikusioms masėms? Ar Hillary Clinton buvo teisi kritikuodama neskaidrius rinkimus? Jūs anksčiau ėjote jos pareigas. Kaip išsaugoti balansą tarp demokratijos skatinimo ir noro išlaikyti gerus santykius?
- Ji buvo visiškai teisi kalbėdama apie mūsų vertybes. Daugybę kartų kritikavau V.Putiną ir jam tai nepatiko. Manau, antivakarietiška retorika - tai iš dalies V.Putiną apėmusios desperacijos išraiška, tačiau tikiu, kad jame giliai įsišaknijęs įtarumas dėl Vakarų.
- Ar kilę neramumai nepadarys dar labiau pažeidžiamų Ukrainos ir Gruzijos, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai?
- Dabar jos ne tokios pažeidžiamos, nes karas Gruzijoje parodė, kad Rusija paprasčiausiai nebegali elgtis taip kaip Sovietų Sąjunga. Ji per daug integruota į pasaulinę sistemą, kad taip elgtųsi. Bet nenustebčiau, jei Maskvoje kylantys neramumai padarytų Rusiją agresyvesnę kaimynų atžvilgiu.
- Žinome, kad internetas ir „Twitter“ labai pagelbėjo Arabų pavasariui, tačiau kiek tokie interneto dienoraštininkai kaip Aleksejus Navalnas, kuris kalėjime praleido 15 dienų, yra įtakingi milžiniškoje Rusijoje? Ar jie įtakingi tik Maskvoje ir Sankt Peterburge?
- Nemanau, kad tik Maskvoje ir Sankt Peterburge. Rusijai įdomią įtaką daro Stačiatikių bažnyčia, kurios daug kas nepastebi. Jos žymus archijeriejus Vsevolodas Čaplinas, einantis spaudos atstovo pareigas, garsiai pasakė, kad žmonės tikrai nusiminę ir jiems reikia duoti aiškų atsakymą dėl rinkimų. Cerkvė pirmą kartą kalbėjo taip kritiškai, o ji apima visą Rusiją ir įtariu, kad ji girdi iš savo dvasininkų, jog visoje Rusijoje žmonės jaučiasi labai nelaimingi. Tuo metu kai žmonės ima bruzdėti miestuose, kaimo vietovėse, kur viešpatauja didelis skurdas, tebėra ramu. Taigi yra kelios priežastys sukilti, ne viena. Taip miestuose jauni žmonės, kurių neslegia niūrūs prisiminimai apie komunizmo represijas, ima reikalauti pilietinių teisių, nes jie nebijo. Bet visiškai neaišku, ar liberalios jėgos taps populiarios kaimo vietovėse. Neturėtume manyti, kad revoliucija Rusijoje - tai būtinai liberali revoliucija. Nepasitenkinimas kaimo vietovėse gali įgauti nacionalistinę Motinos Rusijos rėmimo formą. Ir nepamirškime, kad vis dar svarbų vaidmenį vaidina komunistų partija, kuri gali gauti dividendų iš žmonių nepasitenkinimo V.Putinu. Daugiau>>
Rašyti komentarą