Vakarų kultūroje parodyti kam nors iškeltą vidurinįjį pirštą – vienas geriausiai žinomų nepadorių gestų. Juo patogu aiškiai ir suprantamai įžeisti kitą žmogų – ypač tais atvejais, kai žodžiais susikalbėti neįmanoma. Kiek dėl to yra kilę kruvinų konfliktų, suskaičiuoti apskritai neįmanoma. Tačiau tik nedaugelis žino, iš kur šis gestas atsirado.
Paskutinis toks atvejis, kai iškeltas vidurinysis pirštas, kuriam Lietuvoje, regis, jau prigijo iš anglų kalbos kilęs pavadinimas „fakas“, sukėlė viešą skandalą, pasitaikė visai neseniai. Per praėjusį savaitgalį JAV vykusį amerikietiškojo futbolo čempionato finalą. Televizijos kanalui teko atsiprašyti dėl to, kad popmuzikos žvaigždė M.I.A. per didžiąją rungtynių pertrauką viešai parodė vidurinįjį pirštą – tarsi ši būtų nusikeikusi ar dar ką nepadoraus nuveikusi.
Britų visuomeninis transliuotojas BBC susidomėjo, iš kur kilo įsitikinimas, kad toks gestas turi įžeidžiamą reikšmę. Pasak žurnalistų, vienas pirmųjų žinomų atvejų, kai iškeltu viduriniuoju pirštu buvo išreikštas nepasitenkinimas ir panieka, užfiksuotas IV amžiuje prieš Kristų. Žymus filosofas Diogenas tokiu būdu pašnekovams išreiškęs savo nuomonę apie dar garsesnį Atėnų politiką Demosteną, be kita ko, sakydamas, jog šis „yra didis demagogas“.
Dar anksčiau šį gestą viešai panaudojo graikų komedijų autorius Aristofanas, kurio kūrinio „Debesys“ personažas iš pradžių mojuoja viduriniuoju pirštu, o vėliau pereina prie tiesmukų judesių tarpukoju, neva imituodamas poezijos rimavimo būdą.
Mokslininkai yra iškėlę įdomią hipotezę, jog gestai, kuriuose naudojami vyriški lytiniai organai arba jų atitikmenys, žmoniją lydi nuo pat seniausių laikų. Pastebėta, jog netgi Pietų Amerikos voverių patinėliai moka paniekinamai mojuoti sujaudintu lytiniu organu.
Kaip ten bebūtų, per didžiąją rašytinės Vakarų civilizacijos istorijos dalį mus lydi pasakojimai apie nepadorų gestą iki pat šių dienų, kai susiduriame su savotiška epidemija. Vidurinįjį pirštą anksčiau noriai demonstravo graikų filosofai, romėnų poetai, kareiviai ir sportininkai, dabar tuo viešumoje dažniausiai užsiima šiuolaikinės popmuzikos žvaigždės. Apie jo reikšmę gerai informuoti ne tik dabartiniai mokyklinukai, bet ir policininkai ar televizijos kanalų vadovai.
„Tai yra vienas seniausių žinomų įžeidžiamų gestų, – BBC sakė antropologas Desmondas Morrisas. – Vidurinysis pirštas yra penis, o iš abiejų pusių sulenkti pirštai – sėklidės. Rodydami jį, jūs kitam žmogui siūlote fališką gestą. Jis reiškia, kad tai, ką jūs siūlote, yra falas – išties pirmykštis įžeidimas.“
Amerikiečiai, kurie rodyti vidurinįjį pirštą greičiausiai išmoko tik XIX amžiuje iš italų imigrantų, tokį veiksmą dabar dažniausiai vadina „paukštelio vartymu“ arba tiesiog „piršto rodymu“. Romėnai nepadorų gestą kadaise vadino paprastai – „begėdžiu pirštu“.
Pirmojo mūsų eros amžiaus poeto Marcialio sukurtas personažas, besidžiaugiantis gera sveikata, rodo „nepadorų pirštą“ trims gydytojams. Jo amžininkas, istorikas Tacitas, minėjo, jog germanų genčių kovotojai mėgdavę rodyti vidurinįjį pirštą puolantiems romėnų kariams.
Kai kurios šiuolaikinės tautos turi savitų būdų demonstruoti ypatingą panieką. Štai prancūzai tam naudoja abi rankas, o ne tik vienos iš jų pirštus. „Garbės ranka“ yra toks gestas, kai viena ranka sulenkiama per alkūnę, išorinę plaštakos pusę kreipiant į išorę, o kita ranka kertama ar griebiama už vidinės alkūnės pusės. Nekyla abejonių, jog šiuo atveju galvoje taip pat turimas lytinis organas.
Didžiojoje Britanijoje iki šiol sutinkamas gestas, kai dviem pirštais rodoma „v“ raidė, delną kreipiant į save. D. Morriso teigimu, tai yra „dvigubas falas“, pirmą kartą greičiausiai panaudotas XV amžiaus pradžios Aženkūro kautynėse Prancūzijoje. Esą anglų kariai paniekinamai mojavo prancūzams, grasinusiems nupjauti jų lankininkų pirštus, kuriais leidžiamos strėlės, kad parodytų, jog vis dar yra pajėgūs tęsti kovą.
Slavų ir turkų kultūros šalyse (ir Lietuvoje) populiarus gestas „špyga“, ko gero, taip pat reiškia lytinį organą, tačiau ne vyrišką, o moterišką. Senovės Graikijoje jis simbolizavo vaisingumą ir buvo skirtas atbaidyti piktąsias dvasias.
Arabų kraštuose įžeidimai, susiję su lytiniais organais, nėra tokie populiarūs. Vienas žinomesnių – suduoti dešinės rankos kumščiu į kairės rankos delną. Tačiau pastarųjų metų įvykiai pamokė vakariečius, kad, ko gero, dar didesnis įžeidimas arabų kultūroje – parodyti kitam žmogui batų padus. Daugiau>>
Rašyti komentarą