Didėjantis krovinių gabenimo Lietuvos geležinkeliais tarifas gali sumažinti jūrų komplekso pajamas ir pelną. Tokią prielaidą perša sausį beveik dešimtadaliu smuktelėjusi uosto krova.
Klaipėdos uosto vadovai teigia dar negalintys atsakyti, ar uosto apyvartą timptelėjo žemyn kuris nors vienas veiksnys, ar keli. Dar negalima tvirtinti, kad tai bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimo 6 proc. kelti tarifus pasekmė. Tačiau jie mano, kad visa mūsų krašto tranzito sistema turėtų veikti suderintai.
Apskaičiuota, kad geležinkelio kainai pakilus dešimtadaliu, uosto paslaugas tektų atpiginti 40 proc., kad tranzito per Lietuvą kaina išliktų tokia pati. Šiuo metu viena tona krovinių uostui uždirba tik 3,99 lito, o pernai buvo gaunama 3 centais daugiau.
Optimistinės prognozės
Sausį Klaipėdos uoste perkrauta 2,88 mln. tonų krovinių - 9,4 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Atitinkamai sumažėjo ir pajamos - iki 11,5 mln. litų. Pasak uosto direkcijos administracijos ir rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, rezultatas atrodo neblogas, palyginti su 2010 metų pradžia. Pernai sausio prieaugis buvęs dvigubai didesnis nei įprastai - net 22,8 proc., todėl šiemet, kai apdorotas vidutinis mėnesio krovinių kiekis, apyvartos rodiklis atrodo neigiamas.
Tačiau matyti ir kitų objektyvių krovos mažėjimo priežasčių: ketvirtadaliu sumenko baltarusiškų trąšų srautas, nes koncernas „Belkalij“ dar nepasirašė tiekimo sutarčių su Indija ir Kinija; lenkai išdavė daugiau transporto leidimų Rusijos vežėjams važiuoti keliais, todėl mažėjo krovinių mūsų keltuose; cukraus žaliavos mažiau įvežta, nes pernai Lietuvoje buvo geras cukrinių runkelių derlius. Todėl iki galo neaišku, kiek apyvartos lėtėjimas susijęs su „Lietuvos geležinkelių“ tarifu.
2011 metų pradžioje rekordinė žiemos sezono krova galėjo būti susijusi su šalčiu ir užšalusiais Suomijos įlankos uostais. „Pernai metų pradžioje Rusijos tranzito dalis Klaipėdos uoste išliko ta pati, sudarė 11 proc., bet skaičiuojant tonomis - didėjo. Kadangi Rusijos uostų pajėgumai išaugę, galime daryti prielaidą, kad pernai nemaža dalis krovinių buvo nukreipti per Klaipėdą todėl, kad Rusijos uostai buvo užšalę. Šis procesas inertiškas, trunka iki gegužės. Todėl šiemet, kai įlankos užšals, taip pat dar galime tikėtis mažesnių laivų, kurie neturi ledo klasės, pagausėjimo“, - kalbėjo A.Drungilas.
Uosto direkcija šiemet planuoja 37,5 mln. tonų krovinių apyvartą - maždaug vienu milijonu tonų daugiau nei pernai, kai buvo krauta 36,59 mln. tonų. Krovos kompanijų prognozės optimistiškesnės - tikimasi sulaukti 40,8 mln. tonų krovinių.
Pelnu dalysis
Susisiekimo ministerija sausį patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) pajamų ir išlaidų planus bei investicijų programą 2012-2014 metams. Pasak uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo, įstaigos biudžetas šiemet labiau įtemptas, nes likę daug tęstinių projektų ir patvirtinta keletas neatidėliotinų naujų darbų.
Iš viso investicijoms skirta 291 mln. litų, realiai numatoma atlikti darbų už 250 mln. litų. Ministerijoje svarstant įmonių planavimo tikslumą buvo sutarta, kad 70 proc. „taiklumo“ rodiklis yra geras. Pernai, KVJUD infrastruktūros direktorės Romos Mušeckienės teigimu, investuota 74 proc. planuotų lėšų - 144 mln. litų iš 196 mln. litų.
Šiemet, po ilgokos pertraukos, maždaug 66 mln. litų numatyta skolintis, nes pagal Vyriausybės pakeistą tvarką KVJUD į šalies biudžetą atiduos 33 mln. litų - pusę pelno. „Reikėtų keisti įstatymą dėl pelno dalies, nes situacija dinamiška“, - svarstė E. Gentvilas. Tačiau jis pritaria Vyriausybės siūlymui valstybei skiriamą pelno dalį skaidyti pusiau ir vieną skirti krašto biudžetui, o kitą - Klaipėdos miestui. „Anksčiau miesto meras buvo siūlęs, kad uostas atiduotų miestui dešimtadalį pajamų, net tada, kai pelno gali nebūti. Dabar miestas priimdamas sprendimus bus suinteresuotas, kad uostas gautų pelno“, - aiškino E.Gentvilas.
Anksčiau KVJUD savivaldybės infrastruktūros projektams skirdavo po 3 mln. litų per metus, pernai - 6 mln. litų, šiemet sąmatoje numatyti 7 mln. litų. Uosto vadovas mano, kad Klaipėdos uosto pelnas, jeigu jis paimamas kitoms reikmėms, turėtų būti skirtas išimtinai miesto projektams. Kartu E.Gentvilas pabrėžė, kad uostai-konkurentai to nedaro ir tokia labdaros politika uosto ekonomikai nėra gera.
Rašyti komentarą