Ambasadoriumi prisistatęs telefoninis sukčius iš anykštėnė išviliojo 3 tūkst. litų. Tariamai išpirkai reikalingus dar 9 tūkst. litų moteris pažadėjo sumokėti vėliau.
Daugelis anykštėnų, kurių santaupas yra išvilioję telefoniniai sukčiai, turbūt iki gyvenimo pabaigos minės „tardytoją Pilypauską“ ir „komisarą Petraitį“, nes jais iki šiol prisistatydavo daugelis apgavikų. Tačiau viena anykštėnė juodai dienai kauptus pinigus atidavė tariamam ambasadoriaus pasiuntiniui, nes tokiomis pareigomis prisidengė išradingas sukčius.
Uoliai vykdė nurodymus
Anykštietė Bronė - viena iš aukų, pastaruoju metu nukentėjusių nuo telefoninių sukčių šiame rajone. Ji pasakojo sulaukusi skambučio į laidinį telefoną. Atsiliepusi moteris išgirdo, kad jai skambina ambasadorius. Anykštėnė tvirtino, kad vyriškis neįvardijo valstybės, kuriai esą atstovauja. Nepasisakė ir pavardės, tik paaiškino, kad jos anūkas padarė avariją ir sužalojo vaiką. Esą tam, kad anūkui nebūtų iškelta baudžiamoji byla, reikia 12 tūkst. litų neva nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti. Kai Bronė paaiškino teturinti 3 tūkst. litų, „ambasadorius“ sutiko ir su tokia suma. Tačiau pareiškė, kad ateityje ji turėsianti atlyginti „skolą“.
Buvo sutarta, kad atsiimti pinigų ateis pasiuntinys. Kol šis atėjo, telefonu jai buvo duodami nurodymai: surasti voką, užrašyti, kam jie skirti, išnešti juos į kiemą atėjusiam vyriškiui. Visus nurodymus moteriškė uoliai vykdė, o kad yra apgauta, suprato tik tuomet, kai paskambino sūnui ir pranešė nuo baudžiamosios bylos išgelbėjusi anūką. Tada močiutė išgirdo, kad anūkui nieko neatsitiko, tik ji užkibo ant sukčių kabliuko.
Anykščių rajono policijos komisariato (RPK) viršininkas Rimantas Čepulis LŽ teigė, kad šis atvejis - pirmas Anykščių rajone, kai pinigai išviliojami prisistačius ambasadoriumi. Iki šiol „ambasadoriai“ pinigus viliojo iš patiklių Rokiškio rajono gyventojų.
Sufleris - telefonų knygos
“Jeigu apie artimojo nelaimę pranešančio skambučio sulaukę žmonės iš karto nesusipranta esantys apgaudinėjami, apgaulę turėtų pajusti iš to, kaip skambintojas tempia laiką. Mat sukčiui svarbu išlaikyti žmogų, neatsitraukusį nuo telefono, kol šio namus pasieks vadinamasis „kurjeris“. Baiminamasi, kad žmogus nesugalvotų paskambinti artimiesiems ir paklausti apie juos ištikusią nelaimę arba nesumanytų pasikonsultuoti, pavyzdžiui, su kaimynu“, - pabrėžė Anykščių RPK viršininkas. Anot R.Čepulio, telefoniniai sukčiai aukas paprastai pasirenka iš telefonų knygos. Jie ieško vardų, kuriais buvo krikštijama dar prieš karą. Taip pagal vardą nustatę, kad išsirinko nebejauną žmogų, skambina.
„Geriausias patarimas sulaukus tokio skambučio - neišsigąsti. Tačiau, matyt, sunku išlikti ramiam, kai pranešama apie nelaimę, į kurią pateko brangus žmogus“, - teigė RPK viršininkas. Anot jo, tiriant tokių apgavysčių bylas matyti, kad dažniausiai „tardytojais Pilypauskais“, „komisarais Petraičiais“ ar tais pačiais „ambasadoriais“ prisistato įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys žmonės. Jie prikalbina žmones atiduoti pinigus, o atsiimti jų ateina „kurjeriai“. R.Čepulio teigimu, telefoninių sukčių bylų tyrimas reikalauja itin daug pareigūnų darbo ir atliekamas nelengvai, o išaiškinus nusikaltėlius retas jų išgali atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam.
Rašyti komentarą