Skyrybų rodikliais Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos valstybių. Tiesa, pastaraisiais metais skiriamasi palyginti mažiau, tačiau fiksuojama ir kitoms valstybėms būdinga tendencija: skyrybų dinamika glaudžiai susijusi su ekonomikos svyravimais.
Demografinių tyrimų instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Aušros Maslauskaitės teigimu, remiantis daugeliu Europos valstybių ir JAV tyrimų, ekonominio nestabilumo ir socialinių neramumų laikais skyrybų mažėja. Kai padėtis stabili socialiniu požiūriu ir ekonomika auga, žmonės optimistiškiau žvelgia į ateitį, palankiau vertina perspektyvas ir drąsiau priima sudėtingą sprendimą nutraukti santuoką bei jį įgyvendina. Pasak mokslininkės, panašios tendencijos fiksuojamos ir Lietuvoje. Skyrybų, kaip rodo suminis skyrybų rodiklis, nuolat daugėjo nuo maždaug 2004 iki 2008 metų, kai buvo pasiektos rekordinės skyrybų aukštumos. Dabar šis rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau džiaugtis nėra ko. Tiesiog noras skirtis atidedamas vėlesniam laikui. Juk skyrybos susijusios su labai didele psichologine, socialine, ekonomine rizika, kurią patiria besiskiriantys sutuoktiniai, vaikai ir kiti į skyrybų procesą įtraukti šeimos bei giminės nariai. Taigi visuomenei išgyvenant krizinius, nuosmukio periodus, ketinimus skirtis žmonės atideda „geresniems laikams“.
Teisingai ir be panikos
Demografinių tyrimų instituto mokslininkė atkreipė dėmesį, kad dažnai viešumoje - ne tik Lietuvoje, bet ir daug kur pasaulyje - skyrybų mastas neteisingai vertinamas pateikiant ištuokų skaičiaus 100 santuokų rodiklį. Pavyzdžiui, sakoma: „Lietuvoje 100 santuokų tenka 45 skyrybos, vadinasi, iš 100 susituokusių išsiskirs 45 poros“. Prieš kelerius metus tokie vertinimai skambėjo dar pesimistiškiau: „Iš 100 santuokų apie 60 porų išsiskiria.“ Pasak sociologės, visuomenėje keliama nepagrįsta panika, nes šis rodiklis neatskleidžia, kiek santuokų, sudarytų skirtingais praeities periodais, iširo atitinkamais metais. Jis parodo tik santykį tarp atitinkamais metais registruotų santuokų ir ištuokų, t. y. santykį tarp dviejų skirtingų populiacijų - išsiskyrusių, kurių santuokos buvo sudarytos įvairiais praeities periodais, ir susituokusių „dabar“, būtent tais atitinkamais metais. Negana to, šis rodiklis priklauso nuo santuokų skaičiaus ir didėja, kai jų mažėja, net ir esant tam pačiam skyrybų skaičiui.
Kitas populiarus skyrybų rodiklis - ištuokų skaičius 1000 gyventojų -leidžia vertinti bendriausias skyrybų tendencijas. Jis lengvai apskaičiuojamas, tačiau jautrus gyventojų struktūrai, todėl galima duomenų paklaida. Tarkim, dėl emigracijos. Keičiasi gyventojų struktūra, o didžiausia migracijos rizika bet kuriuo atveju susijusi su jaunesnių žmonių grupe.
Pastaruoju metu vis dažniau kaip tiksliausias pateikiamas vadinamasis suminis skyrybų rodiklis. Pasak A.Maslauskaitės, jis nėra jautrus gyventojų struktūros pokyčiams kaip kiti ir leidžia įvertinti skyrybų tikimybę darant prielaidą, kad santuokų trukmės tendencijos nesikeis. Pavyzdžiui, 2009 metais Lietuvoje suminis skyrybų rodiklis buvo 0,39, taigi galima teigti, kad esant toms pačioms santuokų trukmės tendencijoms, iširs 39 proc. santuokų. Šis rodiklis smarkiai augo Lietuvoje nuo 1970 metų, kai visoje buvusioje SSRS įvykdyta teisinė reforma palengvino skyrybų procedūrą, ir per dešimtmetį padidėjo nuo 22 iki 32 proc. 1980 metais. Kitą dešimtmetį jis buvo stabilus, tačiau gerokai šoktelėjo 1991 metais. Vėliau suminis skyrybų rodiklis atitiko sovietiniam periodui būdingą lygį, o nuo 1995 metų vėl nuosekliai augo ir 2007 metais buvo 48 procentų. Pastaraisiais metais suminis skyrybų rodiklis šiek tiek mažėja ir grįžta į 2000 metų lygį.
Dr. A.Maslauskaitė paminėjo ir dar vieną būdą vertinti skyrybų lygį - nustatant, kokia dalis santuokų, sudarytų tam tikrais metais ar periodu, baigėsi skyrybomis. Lietuvoje pirmą kartą tokią galimybę suteikė 2006 metais atliktas „Kartų ir lyčių tyrimas“. Kaip rodo jo rezultatai, iš pirmųjų santuokų, sudarytų XX amžiaus septintą ir aštuntą dešimtmetį, 20-ojo jubiliejaus nesulaukė atitinkamai 9 ir 14 proc. porų, o iš devintame dešimtmetyje sukurtų - 23 proc., t. y. kas ketvirta pora.
„Labai tikėtina, kad minėto jubiliejaus nesulauks dar didesnė 1990-1999 metų sukurtų santuokų dalis, nes jų skyrybų lygis vos po 12 metų yra pasiekęs jau 20 procentų, - sakė tyrėja. - Žvelgiant į XX amžiaus antrą pusę akivaizdu, kad būtent 1980-1989 metais sukurtos santuokos per pirmuosius 20 metų baigėsi skyrybomis ir anksčiau, ir gausiau nei sudarytos ankstesniais periodais. Ši santuokinė kohorta pakeitė buvusį nuosaikesnį skyrybų augimo modelį. Tikėtina, kad jis gali įgauti dar didesnį augimo tempą tarp santuokų, sudarytų paskutinį XX amžiaus dešimtmetį.“
Šiek tiek palyginimų
Lietuvai aukšti skyrybų rodikliai būdingi jau daugiau kaip keturis dešimtmečius. Nors pastaraisiais metais užfiksuotas nedidelis suminio skyrybų rodiklio sumažėjimas, vis tiek patenkame tarp pirmaujančių skyrybų mastu Europos Sąjungos (ES) valstybių kartu su Danija, Švedija, Suomija, Norvegija, Nyderlandais, Vengrija, Čekija. Įdomi šio rodiklio trajektorija kaimyninėje Latvijoje. Ten sovietiniu periodu skyrybos buvo labai dažnos ir pasitaikė laikotarpių, kai Latvija lenkė skyrybų čempione įvardijamas JAV. Tačiau prieš du dešimtmečius suminis skyrybų rodiklis Latvijoje pradėjo mažėti ir dabar yra žemesnis nei Lietuvoje.
„Kartų ir lyčių tyrimas“ leido taip pat palyginti Lietuvos ir Rusijos padėtį. Rusijoje, kaip akivaizdu žvelgiant į susituokusias poras dar XX amžiaus 5-ajame ir 6-ajame dešimtmečiais, skirtis pradėta anksčiau ir gausiau. Tam įtakos, be kitų veiksnių, turėjo ir istoriniai, kai po 1917 metų revoliucijos buvo įgyvendinti bolševikiniai šeimos eksperimentai, turėję ilgalaikį poveikį keletui kartų. Tad skyrybų Rusijoje daugėjo nuosekliai ir nebuvo tokio lūžio kaip Lietuvoje, kai matyti atotrūkis tarp kelių kartų. Lietuvoje XX amžiaus 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiais susituokusios poros skyrėsi retai, tačiau vėlesniais dešimtmečiais sukurtos santuokos iširdavo gerokai dažniau.
Rizika išsiskirti
Demografinių tyrimų instituto mokslininkai siekia atskleisti ne tik skyrybų raidos Lietuvoje ypatumus, bet ir nustatyti socialines skyrybų priežastis. Jos Lietuvoje mažai tyrinėtos ir iki šiol patikimos informacijos neturėta. Kartu su kolegomis iš Maxo Plancko instituto (Vokietija) ir Lietuvos statistikos departamentu pradėtas įgyvendinti unikalus mokslinis projektas. Jo informacijos pagrindas - 2001 metų visuotinio gyventojų surašymo ir 2001-2008 metų gyventojų registrų informacija. Milžiniškas duomenų masyvas unikalus ne tik lietuviškame, bet ir tarptautiniame mokslo kontekste, nes pasaulyje nedaug valstybių turi galimybių atlikti mokslinius tyrimus remiantis panašiomis duomenų bazėmis. Daugiausia tokių informacinių išteklių - Skandinavijos valstybėse. Norvegijoje, Švedijoje ar Suomijoje sutelkta informacija leidžia tiksliai įvertinti įvairius šeimos raidos procesus. Lietuva šiuo požiūriu yra lyderė Rytų ir Vidurio Europoje. Daugiau>>
Rašyti komentarą