Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstiniais skaičiavimais, laikinai sumažintų pensijų kompensavimas galėtų „kainuoti“ apie 1 mlrd. litų.
„Konstitucinio Teismo (KT) nuomonę vertiname, gerbiame ir į ją bus atsižvelgta, išsamiai susipažinus su visu nutarimu“, – taip Alfa.lt portalui komentavo Lina Bušinskaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja.
Pasak jos, preliminariai skaičiuojama, kad pensijų kompensavimas galėtų „kainuoti“ apie 1 mlrd. litų. Vienas iš esminių kompensavimo principų, išdėstytas minėtoje koncepcijoje, yra tai, kad kompensavimas negali kelti grėsmės valstybės finansams.
Atitinkamai Vyriausybė koncepcijoje siūlo nustatyti, kad pensijos kompensuojamos jas atitinkamai didinant, numatant spartesnį didinimą vyresnio amžiaus asmenims bei dirbusiems pensininkams.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius pirmadienį tikino, kad esminės valdančiųjų sprendimo sumažinti senatvės ir valstybines pensijas nuostatos KT nepaskelbė prieštaraujančiu Konstitucijai.
Anot jo, Vyriausybė sieks iki kovo mėnesio paruošti KT nutarimą atitinkantį įstatymo projektą, kuriuo bus nustatyta, kokiu būdu bus kompensuotos sumažintos pensijos.
„Mūsų principinę nuostatą, dėl ko Seime vyko ginčai porą metų, kai opozicija ginčijo mūsų sutarimą su socialiniais partneriais, kad krizės laikotarpiu reikia mažinti visas išlaidas, tarp jų ir pensijas, Konstitucinis Teismas pripažino atitinkančia Konstituciją“, – pirmadienį žurnalistams KT nutarimą komentavo A. Kubilius.
Nuo šių metų pradžios „Sodros“ pensijos tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems jų gavėjams yra mokamos viso dydžio, jos atkurtos visu 100 proc.
Antra, jau nuo 2010 m. pabaigos nebegalioja Laikinojo įstatymo nuostata, pagal kurią buvo mažinamos senatvės pensijos žmonėms, kuriems pripažintas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pakeitus įstatymą, jiems buvo pritaikyta išimtis, kaip ir asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo (I grupės invalidumo pensininkams), ir pensija nebemažinta.
Trečia, dėl laikinai sumažintų pensijų kompensavimo ministrų kabinetas jau yra apsisprendęs ir patvirtinęs sumažintų pensijų kompensavimo koncepciją, kurioje numatyti esminiai principai. Pagal ją parengtas ir pensijų kompensavimo įstatymo projektas, dėl kurio Vyriausybėje jau diskutuojama, tačiau jo nuostatos atitinkamai turi būti vėl įvertintos šio KT nutarimo kontekste.
Teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo sumažintos senatvės ir valstybinės pensijos, o 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams neišmokėtų pensijų dalies išmokėjimas nukeltas iš 2010 m. į 2012 m., neprieštarauja Konstitucijai.
Nuostata, pagal kurią dirbančių pensininkų pensijos sumažintos labiau nei nedirbančių, prieštaravo Konstitucijai; toks neproporcingumas neatitinka pagrindinio šalies įstatymo.
Tai, kad buvo nustatyta išimtis nemažinti pensijų 75–100 proc. darbingumo netekusiems asmenims (I grupės invalidumo pensininkams), bet jos netaikyti nuolatinės slaugos poreikį turintiems senatvės pensininkams, taip pat prieštaravo Konstitucijai.
Taip nusprendė nutarimą pirmadienį paskelbęs KT.
Nutarime pažymėta, kad, valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina pensijoms mokėti, paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos, tačiau tai darant privalu paisyti konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, nustatyti tolygų, nediskriminacinį pensijų mažinimo mastą; sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, numačius dėl pensijų sumažinimo susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą.
Rašyti komentarą