Lietuvos vandenyse visai neseniai ėmė knibždėti nauja žuvų rūšis – juodažiočiai grundalai. Ar jie – džiaugsmas žvejams, ar grėsmė kitoms rūšims? Apie tai kalbamės su Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūrų ekologijos laboratorijos laborante Valdone Daugėlaite.
– Visų pirma – kas yra juodažiočiai grundalai? Ar turi jie kažkokių savybių, kurios išskiria šias žuvis iš kitų?
– Juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus) – palyginti visai nedidelė, bet dėl kai kurių rūšies ypatybių smarkiai plintanti žuvis. Plitimo sėkmę lėmė keli pagrindiniai veiksniai. Visų pirma, tinkama reprodukcinė strategija: šių žuvų dauginimosi sezonas yra ilgas, o patelių kiaušinėliai išneršiami porcijomis, ne vienu metu. Patinų elgsenos ypatumai – agresyvus ir aktyvus lizdų gynimas saugant nuo kitų žuvų. Taip pat grundalai pasižymi gebėjimu gaudyti grobį naktį, tai suteikia konkurencinį pranašumą mitybos prasme. Be to, juodažiočiai grundalai mėgsta seklius vandenis su akmenuota paviršiaus struktūra, prie kurios prisitvirtina pilvinio peleko disku. Taigi, jų vislumas bei elgsenos ypatumai sudarė prielaidas sėkmingai plisti Baltijos jūros ekosistemoje, o spartus populiacijos augimas leido kolonizuoti aplinkinius regionus.
– Kiek rūšių grundalų randama pasaulyje, kiek – Lietuvoje?
– Remiantis „Fishbase“ duomenimis, grundalinių šeima yra gausiausia jūrinių vandenų žuvų šeima (manoma – apie 2000 rūšių). Lietuvoje sutinkamos 6 grundalų rūšys.
– Kokius vandenis šios žuvys mėgsta?
– Juodažiočiai grundalai gyvena sūroko ir gėlo vandens aplinkoje, nors teoriškai šios žuvys gali gyventi ir vandenyno sūrumo vandenyje, tačiau apie tokias populiacijas nėra duomenų. Tai – dugne gyvenanti žuvis, paprastai randama šalia smėlėto, akmenuoto dugno, jūros struktūrų (prieplaukos, nuskendę objektai), bet gali įsikurti ir molingame, smėlingame dugne, kur daug humuso.
– Kada mūsų vandenyse pasirodė pirmieji grundalai? Kaip jie čia pateko?
– Juodažiotis grundalas pirmą kartą Baltijos jūroje, Gdansko įlankoje, pastebėtas 1990 metais. Lietuvos teritoriniuose vandenyse pirmą kartą pamatytas 2002 metais. Anot tyrėjo Egidijaus Bacevičiaus, Gdansko įlankoje esanti populiacija lėmė grundalų plitimą į kitus Baltijos jūros regionus. Manoma, kad į Lietuvos vandenis juodažiočiai grundalai pateko per Vyslą. Kyla klausimas, kaip ši žuvis galėjo patekti į Baltijos jūrą iš gimtojo, geografiškai atskirto regiono (Juodoji, Kaspijos, Azovo jūros)? Labiausiai tikėtina teorija – transportas su laivų balastiniais vandenimis.
– Ar juodažiotis grundalas kelia grėsmę kitiems ekosistemos dalyviams?
– Ši žuvis konkuruoja su kitomis rūšimis dėl maisto išteklių, tačiau su Kuršių mariose plintančia atvykėle puikiai tvarkosi ir jų populiaciją reguliuoja kormoranai bei kiti jūriniai paukščiai. Tai lemia šios žuvies dydis bei lengvas prieinamumas sekliuose vandenyse, o dėl puikaus skonio ji taip pat gali būti naudojama kaip įprastinė maistinė žuvis. Vis dėlto nekreipti dėmesio į šios invazinės žuvies plitimą negalime. Labiausiai ši žuvis konkuruoja su plekšnėmis, o ir jų vislumas yra labai didelis.
Rašyti komentarą