Viskas yra rūkas, kaip kadaise sakė Koheletas (Ekleziastas)... Ši knyga aktuali visiems, jau praradusiems savo tėvus (tėvą, motiną ar abu juos) arba dar prarasiančius. Tačiau romanas „Gileadas“ neskirtas depresyviai nuotaikai sukelti, priešingai – jame daug šviesos.
Turinys – šiek tiek senekiškas ar česterfildiškas: šie (ir daugybė kitų) žmonės suvokė laiško įtaigumą. Net šiais laikais, kai klesti modernios technologijos, paprasto laiško vertė yra išaugusi. Didėjant sms‘ų, per Facebook‘ą ar elektroninį paštą siunčiamų laiškų kiekiui, nemaža dalis žmonių pasiilgsta paprasto, nuoširdaus (kad ir elektroninio) laiško. Romane „Gileadas“ mirtinai sergantis kunigas Džonas Eimsas (John Ames), gyvenantis nedideliame JAV miestelyje, suvokia, kad greitai mirs ir nori palikti savo septynmečiui sūnui laiškus, kuriuose – daug išminties, būtinos atsistoti ant kojų. Kaip sakoma – ne žuvis, o meškerė. Kunigas, priešingai stereotipams, kalba paprastai, šiltai ir filosofiškai. Gyvenimas – didis, o nuopuoliai pasitaiko visiems, tačiau jie – laikini. Knygos pradžioje nurodoma data - 1957-ieji.
„Manau, senasis kunigas klysdavo dėl savo moralinio uolumo, tuo galiausiai teko žavėtis. Per gyvenimą jį buvo aplankę daugybė apreiškimų, per visus juos iš jo buvo daug ko reikalaujama, todėl jis buvo mažiau nei kiti linkęs tinginiauti“, - pasakojama knygoje (p. 95).
Knygos vertimas – puikus, jame net 47 vertėjo Albino Šorio išnašos, padėsiančios susigaudyti sudėtingesniuose dalykuose. Džiugina ir knygos dizainas – jos viršelis malonus akiai, knygą smagu paimti į rankas ir, užuodžiant jos malonų kvapą (bibliofilai mane supras), skaityti gilų, bet tuo pačiu lengvai „susiskaitantį“ tekstą.
Marilynne Summers Robinson (g. 1943) – amerikiečių romanistė, eseistė. Ji išgarsėjo trimis romanais: „Housekeeping“ (1980), „Gilead“ (2004) ir „Home“ (2008). „Gileadas“ atnešė rašytojai šlovę, Pulitzerio premijos prizą. M.S.Robinson – kongregacionalistė, Johno Calvino idėjų sekėja; tai atsispindi ir „Gileade“. Kunigas Dž.Eimsas – taip pat kongregacionalistas.
Prieš skaitant, o gal jau perskaičius knygą rekomenduotina kiek sužinoti, kas yra tas egzotiškai skambantis Gileadas? Šiame romane pirmiausia tai – tarsi nekaltai užmaskuotas miestelio Ajovos valstijoje, kuriame gyveno kunigas, pavadinimas (JAV yra bent dešimt Gileadų ar Mount Gileadų, vienas jų iš tikro egzistuoja Ajovoje; tiesa, knygos autorė tvirtina turėjusi omenyje Taboro miestelį Ajovos valstijoje). Tačiau gilinantis į simboliką, paaiškėja daugiau dalykų. Ši simbolika išties svarbi, nes labai nedaug atvirai religinių, teologinių romanų tampa bestseleriais (kaip kad C.S.Lewiso) ir yra plačiai pripažinti net ir sekuliariosios visuomenės dalies. Ne kartą Biblijoje minimas Gileadas – tai „liudijimo kalva“ (dabar ji – Jordanijoje, į rytus nuo Jordano upės, arab. Džalʻād). Hebrajiškai „gil“ – „džiaugsmas; akmuo“, „ad“ - amžinybė, taigi Gileadas greičiausiai reiškia mums taip svarbų priminimą, kad egzistuoja amžinybė ir neturime bijoti mirties. Kaip sako mano geriausias draugas, „visi ten susitiksime“. Tuo tikėjo ir knygos „Gileadas“ herojus, rašęs laiškus vaikui, kuris suaugęs galbūt parašys savo laiškus ateinančiai kartai.
Gileado simbolika – ne tokia jau reta. Hebrajų Biblijoje dažnai minimas „Gileado balzamas“ (angl. Balm-of-Gilead; perkeltine prasme – paguoda), Vakarų civilizacijos dar žinomas kaip „Mekos balzamas“ (angl. Mecca myrrh), apdainuotas Edgaro Allano Poe „Varne“ (1845) kaip vaistas, galintis pagydyti sudaužytą širdį. Vienas žymiausių JAV afroamerikiečių spiričiuelių vadinasi „There is a balm in Gilead“:
There is a balm in Gilead
To make the wounded whole;
There is a balm in Gilead
To heal the sin-sick soul.
Gileade rasi balzamą,
Jis išgydys visas žaizdas;
Gileade rasi balzamą,
Nuodėmingajai savo sielai.
Artimuosiuose Rytuose iš tikro auga arabinis miramedis (Commiphora gileadensis), iš kurio gaminti ir vaistai, ir kvepalai, itin vertingi Graikijoje, Partoje, Romoje.
„Šventas Kūrinijos grožis kvaitinamai atsiskleidžia dviem atvejais, pasireiškiančiais vienu metu. Pirmasis, kai pajuntame savo mirtingą nepakankamumą pasauliui, o kitas, kai pajuntame pasaulio mirtingą nepakankamumą mums. Augustinas sako, kad Viešpats myli kiekvieną mūsų kaip savo vienintelį vaiką, tai turi būti tiesa“ (p. 253).
Oficialiame Facebooko puslapyjej JAV prezidentas Barackas Obama romaną „Gileadas“ mini kaip vieną mėgstamiausių knygų. Ji išties užburia nuoširdumu ir rekomenduojama visiems, ieškantiems balzamo sielai.
Rašyti komentarą