Jau antrą savaitę ūkininkai neveža pagrindinių daržovių į mobilius turgelius, nes jas saugo nuo šalčio šildomuose sandėliuose. Papildomos šildymo išlaidos jų kainų nesukels, nes Lietuvoje liko planuotas į Rusiją išvežti daržovių kiekis.
Maistą mobiliuose turgeliuose įpratę pirkti miestų gyventojai per šalčius lietuviškų daržovių turi ieškoti kitur. Mat per Lietuvą judantis Sibiro speigas, kurio temperatūra siekia žemiau 20 laipsnių šalčio, privertė ūkininkus sustabdyti prekybą turgeliuose bulvėmis, morkomis, kopūstais, burokėliais. Daržovės bus šildomos sandėliuose tol, kol oro temperatūra pakils iki 10 laipsnių šalčio. Ūkininkai ramina, kad po šaltosios pertraukos daržovių kainos turgeliuose nesikeis.
Rusija daržovių neperka
Iš Širvintų rajono daržoves į Vilniuje veikiančius mobilius turgelius vežantis ūkininkas Valdas Vaitkūnas teigia į sostinę nevažiuojantis jau antra savaitė. „Turime ir šildomas mašinas, ir palapines - galime pasišildyti, tačiau šalčiui viršijus 10 laipsnių prekybą nutraukiame. Per dieną prarandame 300-400 litų, tačiau tai numatėme iš anksto. Sodindami daržoves būsimą derlių apskaičiuojame atmesdami vieną žiemos mėnesį“, - LŽ sakė jis.
Ūkininkas užtikrina, kad atšilus orams daržovės netaps brangesnės, nes neišsipildė lietuvių lūkesčiai dėl Rusijos rinkos. Pernai Rusija gausiai pirko lietuviškų daržovių, todėl lietuviai užsodino jų didesnius plotus, kad ir šiemet turėtų ką rusams pasiūlyti. „Tačiau Rusijoje šiemet daržovių netrūksta, o norėdamas didesnį jų kiekį parduoti Lietuvoje, kainų nekelsi“, - sakė ūkininkas.
Širvintiškio žodžius patvirtina ir Kauno rajone daržovių ūkį turintis Algis Zokaitis. Anot jo, smulkiesiems ūkininkams didelių bėdų dėl užsidariusios Rusijos rinkos nekyla, o štai stambiųjų ūkininkų sandėliai visi pilni daržovių. „Jie juokauja, kad pavasarį daržoves teks vežti į mišką. Jos turėjo keliauti į Rusiją, tačiau pirkėjų ten dabar beveik nėra. Pernai rusai labai pirko ir bulves, ir morkas, nes praėjusį sezoną 5 proc. bulvių derliaus Europoje liko nenukasta, Rusijoje dalis išdžiūvo, o šiemet bulvių visur užtenka. Ir Olandijoje, ir Lenkijoje. Lenkiškos bulvės rinkoje parduodamos po 18-20 centų už kilogramą“, - aiškino padėtį ūkininkas.
Šildo dujomis
A.Zokaitis į Kauno mobilius turgelius nebeveža savo daržovių nuo praėjusio antradienio. „Užkamšėme daržovių sandėlio duris, jame pastatėme du dujų balionus ir deginame dujines virykles. Sandėlio nesinori atidaryti - kokia prekyba prie tokio šalčio? Daržoves labai greitai sušaldysi. Bulvės esant 5 laipsniams šalčio sušąla per 8 val., 8 laipsniams šalčio - per valandą. Esant -20 laipsnių temperatūrai, jos sušaltų per 10 minučių. Mąstantis pirkėjas per šaltį daržovių neperka, nes gali nusipirkti sušalusių - saldžių - bulvių“, - neslėpė jis.
A.Zokaitis apskaičiavo, kad šildyti daržovių sandėlį kainuoja apie 160 litų per penkias dienas, taigi dar kelias savaites jis teigia iškęsiąs. „Gali išlaidų turėti daug, bet jeigu yra perteklius, kainos neužkelsi. Įprastai žiemos metu per dieną parduodu 200-300 kg bulvių. Nevadinčiau to prastovomis, nes savo daržoves parduosiu vėliau. Kas perpardavinėja, tas gali skaičiuoti prastovas. Manau, kopūstus bus sunkiau parduoti, nes jų kaina labai kritusi. Ir pavasarį lietuviškos daržovės nebrangs, gal net pigs“, - mąstė jis.
Nuostolių nebijo
Tuo metu obuoliais ir obuolių sultimis prekiaujančios AB „Ažuožerių sodai“ vadovas Jonas Janišius sakė, kad šildydamas mašinas dar važiuoja į mobilius turgelius Vilniuje. Tačiau obuolių nebeveža į Rytų Lietuvos pagrindinius turgus - Ukmergės, Utenos, Širvintų, Rokiškio, Ignalinos. Kai temperatūra pasieks 10-15 laipsnių šalčio, jis vėl pradės prekiauti visu tempu. J.Janišius taip pat nesisieloja dėl sumažėjusios prekybos. „Nuostolių neturime. Nors prekiaujame mažiau, produkcija niekur iš sandėlio nedingsta, ją parduosime vėliau nekeldami kainų“, - žadėjo jis.
Miestiečių pamėgtus varškės sūrius Širvintų rajone gaminantis Eugenijus Paliulis jų į Vilnių neveža jau savaitę, bet ne dėl šalčio, o dėl sugedusio automobilio. „Per artimiausią savaitę pakeisime jam variklį ir vėl keliausime į turgelius. Reikės prikalbinti pardavėją, nes nelabai nori per šalčius dirbti“, - pripažino jis. Sūrininkas prasitarė, kad nors kaskart išparduoda beveik visus atsivežtus sūrius, didesnio kiekio gaminti neplanuoja. „Visame pasaulyje rankų darbo produktai brangesni už masinės gamybos, tačiau Lietuvoje turgaus lankytojai tikisi jų pigesnių negu parduotuvėje. Taigi kainų kelti neišeina, o pienas dabar brangus. Šiuo metu už jo litrą mokame 88 centus, anksčiau mokėdavome 43 centus. Kadangi pajamos nepadengia išlaidų, sūrius gaminame tik užimtai rinkai palaikyti. Kai susirgo pagrindinė sūrininkė, naujos neieškojome, žmona įsitraukė į šių produktų gamybą, tačiau nuo to laiko sūrių gaminame 5 kartus mažiau“, - neslėpė E.Paliulis.
Kiti dirba ir per šalčius
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“, koordinuojančio mobilių turgelių tinklą, direktorius Mindaugas Maciulevičius LŽ sakė, jog dar nebuvo tokios žiemos, kad mobiliuose turgeliuose jų dieną nebūtų nei vieno ūkininko. „Juk žmonės nori valgyti ir per šalčius - galbūt nenusipirks daržovių ar vaisių, tačiau ras mėsos, duonos, pieno, žuvų produktų. Jeigu pirkėjai nenori šalti eilėje, mūsų ūkininkų produkcijos ras „Maximos“ parduotuvių skyriuose „Linkėjimai iš kaimo“, - dėstė jis.
Pasak M.Maciulevičiaus, pagrindiniai mobilių turgelių pirkėjai yra pensinio amžiaus žmonės ir jie labai jautrūs kainai. Kooperatyvas ieško būdų, kaip sumažinti ūkininkams transporto išlaidas, kad produktų kainos nekiltų. „Kooperatyvo tikslas - paskatinti ūkininkus gaminti produkciją ir būti arčiau pirkėjo. Ūkininkams pritarus ieškome kelių į prekybos tinklus, nes tai leidžia taupyti degalų sąnaudas. Ir prekybos tinklui patogu, nes jis dirba su vienu tiekėju, t. y. kooperatyvu. Juk aplink Vilnių žemės nederlingos, ūkininkai į sostinę keliauja 100-200 kilometrų iš Ukmergės, Rokiškio, Panevėžio, Suvalkijos rajonų“, - dėstė jis.
Iš viso „Lietuviško ūkio kokybė“ yra sudariusi sutartis su 240 Lietuvos ūkininkų ir įmonių. Vidutiniškai į mobilius turgelius suvažiuoja apie 10 ūkininkų, tačiau yra vietų, kur jų susiburia ir iki 40. Didžiausia prekyba vyksta savaitgaliais sostinėje prie „Akropolio“, Žvėryno bei Antakalnio rajonuose, Kaune - Lukšio, Saulėtekio gatvėse.
„Yra tokių, kurių netraukia prekyba. Vieniems per toli važiuoti, kitiems žaliavos kainos per daug sukilusios, treti neranda, kas padėtų gaminti. Tačiau tai pavieniai reiškiniai. Mobilūs turgeliai yra savotiškas inkubatorius - ūkininkas pradeda nuo nulio, subręsta, suauga, tada pasirenka dirbti su prekybos tinklu ar restoranu ir užleidžia savo vietą turgelyje kitiems“, - dėstė M.Maciulevičius.
Jis pasakojo, kad anksčiau buvo kilusi idėja lietuviškais produktais prekiauti internetu, tačiau gyvenimas parodė, kad pirkėjai labiau mėgsta ateiti į turgų ir produktus matyti, juos pačiupinėti, paragauti. „Perdegėme ta idėja, portalas kuriamas, bet jis bus daugiau informatyvaus pobūdžio“, - prisipažino jis. M.Maciulevičiaus vadovaujamas kooperatyvas mąsto ir apie eksportą, nes turi ryšį su lietuvių išeivių valdomais prekybos tinklais Airijoje, Anglijoje, tad analizuojama, ką apsimokėtų į tuos tinklus tiekti.
Rašyti komentarą