Lietuvos vežėjai tebesvajoja apie pigesnes jūrų linijas ir tokias viltis sieja su nauju keleivių terminalu Klaipėdoje. Danų laivybos kompanijos DFDS maršrutai kitiems regiono operatoriams palieka vis mažiau vietos.
Skandinavų spauda neslėpdama piktdžiugos išplatino žinią apie esą pasibaigusį danų laivybos milžinės DFDS dominavimą Šiaurės jūroje. Šią naujieną sausio 18 dieną paskelbė ir Geteborgo jūrų uosto administracija. Pranešta, kad nuo sausio 24 dienos iš didžiausio šalies uosto į rytinę Jungtinės Karalystės (JK) pakrantę, Kilingholmą, triskart per savaitę pradeda plaukioti naujos nacionalinės kompanijos „North Sea Roro“ (NSRoro) du keltai dvyniai. Jie švartuosis vos už 3 kilometrų nuo Iminghamo. Tai uostas, į kurį nuo 1992 metų iš Geteborgo atplaukia DFDS keltai.
Tiesa, kol kas informacijos apie naujos linijos keltų grafiką nepavyko aptikti nei Geteborgo, nei Kilingholmo uosto laivų eismo tvarkaraščiuose, o tai kelia mįslių apie tikrąsias sumanymo priežastis ir linijos perspektyvą. Pavyzdžių, kad nacionalinės laivybos įmones bando steigti artimesni mūsų kaimynai lenkai, latviai ir estai, buvęs ne vienas.
Gelbsti prancūzus
Emocinis sujudimas transporto rinkoje rodo, kad dar vienas dalyvis su nauju prekės ženklu „NSRoro“ gali paskatinti ir kitas valstybes mesti iššūkį didžiosioms laivybos bendrovėms, tokioms kaip „Stena Line“, DFDS ar P&Q. Tačiau tai padaryti nelengva. Ypač po to, kai Paryžiaus arbitražas pernai lapkritį paskelbė apie prancūzų kompanijos „Sea France“ bankrotą, Europos Komisijai (EK) nustačius, kad 200 mln. eurų valstybės parama šiai kompanijai buvo suteikta neteisėtai. Jos valdyta Anglijos kanale keltų linija tarp Doverio ir Kalės uostų buvo uždaryta, šio mėnesio pradžioje pradėta kompanijos likvidavimo procedūra, paskelbta apie 3 keltų pardavimą, atleidžiama 800 darbuotojų.
Šią nišą užpildyti planuoja DFDS. Pernai ji buvo teikusi pasiūlymą pirkti „Sea France“, nes „tik DFDS gali ligotą kanalo operatorių išgelbėti“, - taip prancūzų laikraščiui „La Voix du Nord“ pernai teigė DFDS valdybos pirmininkas Nielsas Smedegardas.
Nuo gruodžio pradžios DFDS jūrų linijoje tarp Doverio ir Dunkerko uostų papildomai į maršrutą skirtas dar vienas keltas, išnuomotas iš prancūzų laivybos kompanijos „LD Lines“ - neįvykusio DFDS sandorio pirkti „Sea France“ partnerės.
Patys prancūzai kaip alternatyvą buvusiame Kalė-Doverio maršrute norėtų matyti kitą nacionalinę kompaniją - „Brittany ferries“, tačiau pripažįsta, kad ir ji esanti „silpnos būklės“. Todėl labiau tikėtina, kad keleivius bei krovinius tarp Doverio ir Kalė kovą plukdys keltai su „DFDS Seaways“ ženklu. Žadama, kad jie bus registruoti Prancūzijoje ir plaukios su šios šalies vėliava.
Monopolio kratosi
Švedų ekonomika nėra tokia silpna kaip prancūzų, todėl įsitvirtinti DFDS šioje šalyje trukdo ilgiau kaip metus besitęsianti EK tyla dėl leidimo koncesijai Geteborgo uoste. Įsikišti Briuselio paprašė Švedijos konkurencijos priežiūros tarnyba, nors dėl kitų operatorių susitarimų su uosto administracija iki šiol „net nesumurmėdavo“, - tai pastebi švedų reporteriai. Sutartis, pagal kurią DFDS ir belgų kompanijos „Cobelfret“ bendrai įmonei Geteborgo uosto administracija išnuomojo 25 metams Alsvborgo terminalą, įsigaliojo 2011 metų sausio 1 dieną, o palaiminti sandorio Briuselis iki šiol nesiteikė. Tačiau tikimasi, kad atsakymas bus palankus.
Galbūt tai sutapimas, o gal ir ne, kad tokiu neaiškiu danų kompanijai metu netoliese esančio Logento automobilių terminalo operatorius ryžosi tapti naujos „NSRoro“ linijos agentu.
Nacionalinės švedų laivybos kompanijos steigėjai siejami su vidutinio dydžio sausumos transporto ir ekspedicinių paslaugų bendrove NTEX, kuri gabena krovinius į JK, Norvegiją ir Europos žemyninę dalį. Ji turi filialus Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
DFDS iššūkį Geteborgo uoste pasitiko santūriai. Kompanijos interneto svetainėje rašoma, kad konkurenciją maršrute tarp Geteborgo ir Iminghamo sukėlė vienas iš ligšiolinių DFDS klientų, paskelbęs, kad pirmaisiais veiklos metais siekia gauti 200 mln. Švedijos kronų (apie 80 mln. litų) pajamų - vadinasi, tiek atims iš DFDS.
„Laukiama, kad naujo maršruto atidarymas darys neigiamą poveikį grupės (DFDS) 2012 metų rezultatams. Turimais duomenimis, kiekio padidėjimo negali būti. DFDS ėmėsi priemonių pasitikti išaugusią konkurenciją“, - rašoma kompanijos pranešime.
Keltai plaukia pilni
Kompanijos „DFDS Seaways“ (taip vadinasi nuo 2010 metų vasaros pakeistas „DFDS Lisco“ prekių ženklas) atstovas Vaidas Klumbys teigė, kad šiemet įmonės veikloje pokyčių nebus daug: „Bendrovė neplanuoja jokių ypatingų naujovių - svarbiausia išlaikyti 2011 metų tempą. Kita vertus, įmonė nuolatos stebi rinką ir yra pasirengusi reaguoti: esant paklausai, atidaryti naujus maršrutus, keisti ar statyti į linijas naujus laivus. Tam tikros sąlygos - degalų, eksploatacijos sąnaudų didėjimas - verčia peržiūrėti transportavimo tarifus. Jie šiek tiek didės tiek keleiviams, tiek kroviniams, tačiau pokyčiai bus nežymūs.“
Paklaustas, ar „DFDS Seaways“, atsižvelgdama į verslo praktiką, 2013 metais, kai Klaipėdos uoste atsidarys naujas keleivių ir krovinių terminalas, įžvelgia šiame uoste kitų operatorių veiklos galimybę, V.Klumbys aiškino, kad prieš ateidamas verslas visada gerai išsianalizuoja rinkos potencialą, įėjimo ir išėjimo iš rinkos barjerus, įvairias veiklos sąlygas, mokestinę ir kitokią aplinką. „Bet kokiu atveju naujasis terminalas sukuria prielaidas į Klaipėdą ateiti naujiems operatoriams“, - patikino laivybos kompanijos atstovas.
Pasak jo, šiuo metu „DFDS Seaways“ yra susitelkusi prie savo esamų linijų Baltijos jūroje veiklos. Pernai kompanija įsigijo Paldiskio (Estija) - Kapelskaro (Švedija) maršrutą, atidarė liniją iš Ust Lugos (Rusija) į Kylį (Vokietija). Norint įžvelgti naujas galimybes reikalingas nuolatinis rinkos stebėjimas ir analizė - tai bendrovė daro nuolatos.
V.Klumbio teigimu, 2011-ieji bendrovei buvo gana sėkmingi. Iš Lietuvos į Kylį ir Karlshamną pradėjo plaukti vienodo tipo laivai - „Lisco Maxima“ ir „Regina Seaways“ bei „Lisco Optima“ ir „Liverspool Seaways“. Tai leido teikti vienodo standarto paslaugas šiomis svarbiausiomis kryptimis. Preliminariais duomenimis, lyginant 2010 ir 2011 metus, keleivių plukdyta maždaug 8 proc., krovinių - 15 proc. daugiau.
“Linava“ - švedų pusėje
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius su šypsena prisimena senus pareiškimus apie mūsų krašto nacionalinės laivybos kompanijos kūrimo galimybes. Esą tuomet sužinota, kad Lietuvos jūrų laivininkystę „Lisco“ privatizuoja DFDS, tam ieškota alternatyvos. Dabartinę švedų iniciatyvą sukelti konkurenciją jis puikiai supranta.
„Lengvatomis DFDS negarsėja. Kai kompanija „Scandlines“ iš Klaipėdos pasitraukė, susidarė monopolis, vežėjams tai atsirūgsta. Su dideliu visuomet sunku derėtis. Konkurento atsiradimas Klaipėdos uoste būtų sveikintinas dalykas. Esame kalbėję apie tai su Susisiekimo ministerija, statomo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovais. Matome pastangas, bet žinome, kad nelengva surasti alternatyvą DFDS, nes ši kompanija moka „žaisti“ rinkoje ir jos paslaugų pirkimai gali tik didėti. Tiesa, 2009 metais jie buvo atsižvelgę į mūsų prašymus sumažinti tarifus, bet dabar kainos ir vėl kyla. Jie teisina laivų kuro brangimu, bet juk degalų sąnaudos didėja ir vežėjams. Kelių vežėjai negali viso brangimo užkrauti klientams. Geriau važiuoti brangiais degalais negu stovėti perkant pigius“, - vežėjų poziciją LŽ dėstė A.Kondrusevičius.
Pasak jo, Vakarų Lietuvos vežėjų padėtis kiek geresnė nei visų kitų, nes jie gali vykti į Vokietiją „Scandlines“ keltu iš Liepojos uosto. Vežėjų manymu, nauja laivybos kompanija, jeigu ji ateitų į Klaipėdą, taip pat galėtų atidaryti alternatyvų maršrutą į Vokietiją, nes Švedijos kryptis atrodanti ne tokia perspektyvi.
A.Kondrusevičius teigė, kad praėjusių metų pirmoji pusė vežėjams buvusi labai gera, tačiau antroji - jau prastesnė. „Nejutome naujametinio krovinių bumo. Dėl Europos valiutų nestabilumo smulkieji investuotojai baiminosi pirkti prekes, tačiau tai buvo labiau emocinė ir psichologinė krizė. Jei tik pasijus daugiau ekonominio saugumo, šiemet tikimės stabilumo ir laukiame pervežtų krovinių masto didėjimo“, - sakė „Linavos“ vadovas.
Rytų rinkose, jo manymu, vartojimas turėtų augti dėl naftos kainų didėjimo, nors būtent šis veiksnys pranašauja, kad mažmeninės degalų kainos taip pat kils. Tačiau didžiausias Lietuvos transporto įmonių veiklos stabdys - vairuotojų stygius. Jau dabar kitų šalių piliečiai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, sudaro apie penktadalį visų Lietuvos įmonių vairuotojų, o ateityje ta dalis tik didės.
Neatlygino nuostolių
Lietuvos vežėjai kol kas dar nėra gavę žinių iš Kopenhagos, kaip DFDS ketina atlyginti nuostolius, patirtus dėl kelte „Lisco Gloria“ sudegusių transporto priemonių ir krovinių. Pasak A.Kondrusevičiaus, išvadų dėl jūrinės teisės taikymo laukiama artimiausiu metu. DFDS gali sutikti dalytis avarijos nuostolius perpus ar kita dalimi, gali ir visai nieko nemokėti. Nuo išvadų priklausys, ar Lietuvos įmonėms prireiks bylinėtis. Tačiau „Linava“ prognozuoja, kad teisminis procesas būtų sudėtingas, nes laivo savininkas yra ne Lietuvos bendrovė. „Rasa Multipurpose Shipping“, kuriai priklausė keltas, yra antrinė „DFDS Lisco“ įmonė, registruota Kipre.
Išlikusias mašinas ir krovinį, pasak „Linavos“ prezidento, buvo pasiūlyta išsipirkti sumokėjus gelbėjimo išlaidas, viena kita įmonė taip ir padarė. Tie, kurie buvo apsidraudę vadinamuoju kasko tipo draudimu, išmokas už sunaikintas transporto priemones yra gavę. Tačiau buvo ir tokių įmonių, kurios rizikavo, mašinų nebuvo apdraudusios. Iki šiol Kopenhagoje nebaigtas nagrinėti krovinio (CMR) draudimo klausimas.
Gaisras kelte „Lisco Gloria“ kilo 2010 metų spalio 9-osios naktį vos išplaukus iš Kylio į Klaipėdą. Visi 236 keleiviai buvo evakuoti ir vos keli šiek tiek nukentėjo. Tačiau kelte liko Lietuvos vežėjams priklausantys 79 vilkikai ir 154 puspriekabės, didelė dalis jų sudegė. Nuostoliai, kaip skelbta anksčiau, siekė maždaug 70 mln. litų.
Lietuvoje veikia apie 1000 autotransporto įmonių, turinčių per 23 tūkst. automobilių parką. Palyginimui - Lenkijos įmonės valdo apie 100 tūkst. krovininių automobilių; Rusija turi apie 30 tūkst., Latvija - 10 tūkst., Estija - iki 5 tūkst. krovininių automobilių parkus.
Lietuvos vežėjai yra pagrindiniai „DFDS Seaways“ keltų klientai. Maždaug pusė šalies įmonių gabena krovinius iš Europos Sąjungos į Rytus.
Rašyti komentarą