Sofoklis yra pasakęs, kad egzistuoja tik vienas žodis, galintis išlaisvinti nuo viso pasaulio skausmo ir negandų. Tai – meilė. Tačiau nei vienas pasaulio filosofas turbūt tiksliai taip ir nepateiks šio fenomeno, galinčio ne tik pakylėti iki debesų, bet ir nublokšti į prarają, tikslaus apibrėžimo.
Psichologė Giedrė Gutautė Klimienė sutiko pasidalinti mintimis apie tai, jog meilė ne visada yra teikianti vien tik teigiamas emocijas. Taip, ji kalba apie patologišką meilę.
„Jei moterį muša, o ji vis tiek besąlygiškai myli savo vyrą, tai iš tiesų rodo, jo ši moteris turi rimtų psichologinių problemų, kurios dažniausiai yra atsineštos iš vaikystės“, – pasakoja specialistė.
Tai, anot pašnekovės, taip pat rodo ir moters nepilnavertiškumo jausmą, ir neadekvačiai suvokiamą meilės išraišką: „Tokios moterys dažnai nesąmoningai mušimą suvokia kaip meilę.“
Giedrė tvirtina, kad toks moters elgesys dažnai būna susijęs su ne viena moters problema: „Tokiais atvejais būna daugybė tam tikrų psichologinių problemų, kurios lemia tam tikrus moters pasirinkimus. Dažnai netgi būna, kad tokia moteris jau nuo pat pradžių, nesąmoningai tyčia išsirenka tokį vyrą, kuris jos negerbs, smurtaus.“
Kitas santykių tipas, kai pora yra kartu, tačiau juos sieja ne meilė, o kitas „rišantis“ veiksnys – tai poros iš išskaičiavimo. Ar tiesa, kad šios poros – pačios tvirčiausios? Juk meilė neretai baigiasi, o tas išskaičiavimo veiksnys gali būti kone amžinas...
„Poros iš išskaičiavimo gali būti tvirtos, tik vargu, ar tas tvirtumas remsis emociniu artumu tarp partnerių, kuris išties labai reikalingas kiekvienam individui. Greičiausiai tokiu atveju šie sutuoktinių artumo poreikiai bus tenkinami su kitais asmenimis. Tik ar tikrai tai galima vadinti tvirta pora?“ – pakomentuoja Giedrė.
Ji įsitikinusi, kad poros santykiuose būtinai turi būti artumo jausmas vienas kitam, švelnumas, empatija. Priešingu atveju apie jokią darną, laimę ar santykių tvirtumą kalbėti neverta. Žinoma, tai taikytina ir santuokoms, kurios buvo kuriamos iš meilės.
Išties krizinių periodų – lengvesnių ar gilesnių – neišvengia nei viena santuoka.
„Kriziniai periodai – tai visi laikotarpiai, kai reikalingas sutuoktinių prisitaikymas prie kintančių sąlygų. Kaip kriziniai santuokos periodai gali būti išskirti tokie periodai kaip sutuoktinio liga, ilgalaikė bedarbystė, reikšmingai skirtingas sutuoktinių asmeninis augimas“, – aiškina Giedrė.
Anot pašnekovės, tokiais laikotarpiais ypač svarbu palaikyti vienas kitą, nors ir kaip kartais gali būti sunku tai padaryti: „Dėl to svarbu visą santuokos periodą mokytis klausyti, girdėti, palaikyti vienas kitą, bei konstruktyviai spręsti konfliktus. Turint šiuos įgūdžius krizės bus švelnesnės ir lengviau išsprendžiamos.“
Ji taip pat pabrėžė tai, jog poros santykiams visada padeda optimizmas: „Jis yra labai svarbus ilgai funkcionuojančiai santuokai. Optimizmas prognozuoja vėlesnę santuokos kokybę, teigiamai veikdamas sutuoktinio ir jo partnerio elgesį.“
Be optimizmo, anot psichologės, kuriant tvirtus santykius svarbus pasitikėjimas savimi, mandagumas, sąžiningumas, emocinis stabilumas ir sugebėjimas būnant kartu, išlikti autonomiškais, neprarasti savo identiškumo.
Visos įdomiausios temos Jūsų laukia TV3 pokalbių laidoje „Ką manai?“ su Agne Armoškaite kasdien, išskyrus pirmadienį, 17.40 val.!
Rašyti komentarą