„Jūsų diplomai – niekuo neypatingi. Kaip pamatuoti jų svorį?“ – magistro diplomų ceremonijoje filosofiškai kalbėjo vienas profesorius. Į seną, dailiai išpuoštą universiteto salę susirinkusiems studentams toks kalbėjimas galėjo pasirodyti kandokas, bet iš tiesų patyręs mokslo vilkas norėjo paraginti nenustoti mąstyti. Juk pats diplomas savaime „sveria“ menkai, jei jo savininkas siekia tik laipsnį patvirtinančio popieriaus, o ne žinių.
„Mes džiaugiamės, kad išmokėme jus, ko, kaip, kodėl ir kiek jūs nežinote. Bijokite žinančiųjų, o labiausiai bijokite tų, kurie mano, kad žino viską“, – palydimąją paskaitą magistrantams išrėžė profesorius.
Iš tiesų dažniau, daugiau ir intensyviau mokantis, neišvengiamai artėji prie didžiojo nežinojimo juodosios skylės krašto. Rimtas akademinis išsilavinimas duoda suvokimo grūdą ir toną nežinojimo trupinių. Gali kuo drąsiausiai cituoti Sokratą, sakyti garsiąją frazę „žinau, kad nieko nežinau“. Magistro laipsnio turėtojas nežino tiek, kiek gavęs daktaro laipsnį, o daktaras – nė pusės tiek, kiek galvoje sukaupęs yra profesorius. O jie visi kartu nežino to, ką žino kiekvienas vos kalbėti pramokęs, bet visuomenės taisyklių, požiūrių, nuostatų nesugadintas vaikas.
Taigi išėjome į žiemos šaltį su savo daugiau ar mažiau sveriančiais magistro diplomais, palydėti profesorių tikėjimo, kad, nors ir kaip pjautumėmės dėl to, ar mums reikia tiek aukštųjų mokyklų studentų, daugiau išsilavinusių narių turinti visuomenė tik išlošia. Šiek tiek nutuokėme, kaip ta visuomenė veikia, ir šalia didžiojo nežinojimo ši nuojauta atrodė visai vertinga. Kol vienos ką tik magistro diplomą gavusios šviesiaplaukės atėjusi pasveikinti draugė pasidomėjo: „Merginos, gal kas nors pažįstate studijuojančių pedagogiką? Man reikia pamokų planų.“
Mergina atvirai prisipažino, kad mielai nusipirktų keletą tokių planų pavyzdžių. O netrukus pasipiktino, kad vienas jos bičiulis iš prekiautojo įvairiais moksliniais darbais nusipirko magistro darbą, kurį ginantis paaiškėjo, jog komisija lygiai tokį pat darbą matė pernai.
„Įsivaizduokite, tas pardavėjas tą patį darbą pardavė trims žmonėms“, – stebėjosi studentė.
„Bet tai jau ne pardavėjo – jis tiesiog verslininkas, biznierius, problema. Tai žmonių, kurie iš jo pirko tuos darbus, bėda“, – atrėmė kita studentė.
Įdomu, koks tų studentų, kurie savo darbus pirko, diplomų svoris? Kaip palyginti juos rašiusiųjų savo jėgomis ir nė piršto nepajudinusių, tik pinigines atvėrusių, studentų kompetenciją, jei popierus neišduoda, kurie įgavo žinių, o kurie tiesiog „praslydo“? Kaip išmatuoti žinias studentės, siekiančios magistro laipsnio, ir akademinėje aplinkoje vietoje mokslinių argumentų pasakojančios savo, buvusios bedarbės, asmenines bėdas?
„Ką naujo sužinojau rašydama savo magistro darbą? Nieko...“ – gūžtelėjo pečiais viena studentė, nepabūgusi net kelių rimto svorio profesorių.
Žinoma, aukštojo mokslo įstaigos turi pakankamai priemonių aptikti plagiatus, atsijoti panašiai nusikalbančius studentus ir gana teisingai įvertinti tuos, kurie savarankiškai bei pakankamai kokybiškai atliko užduotis. Tik ar visada aplinkiniai supranta sąžiningai gauto diplomo svorį?
„Taip brangiai moki už studijas ir dar tiek daug turi dirbti?“ – nusistebėjo viena pažįstama, beveik tiesiogine to žodžio prasme „nusipirkusi“ mokslinį laipsnį.
Apie mokslinės kokybės, skaitančių paskaitas akademikų kompetencijų skirtumus, galų gale apie mokslinės terpės poveikį gana primityviems organizmams – studentams – nelabai ką paaiškinsi. Matyt, kiekvieno diplomo svoris, nors įvertintas pažymiais, iš tiesų gali būti pamatuojamas tik sekant tolimesnius jį turinčiojo žmogaus veiksmus. Galima viltis, kad jokiems tretiesiems asmenims už rašomus darbus nemokėjęs studentas taps sąžiningu pedagogu ir sąžiningumo siekiant išsilavinimo išmokys savo mokinukus. Arba kad protingas laipsnį gavęs akademikas bus sąžiningas nesinaudoti studentų darbais kaip savo tapęs profesoriumi. O gal savo jėgomis mokslus baigęs verslininkas nesitikės, kad turtus jam neš neišsilavinusių vergų banda, o kyšius – buvę kurso draugai, tapę politikais?
Bent jau tylią nakties valandą, prieš užmigdami, galime kiekvienas pamatuoti savo diplomo svorį.
Rašyti komentarą