Dažnas įpratęs manyti, jog saulės energija yra vienas ekologiškiausių ir žmonėms priimtiniausių energijos šaltinių. Keblumų kelia tik tai, jog ši energija yra žymiai brangesnė už įprastą iškastinį kurą. Tuo tarpu besivystančiose valstybėse tendencijos yra priešingos: saulės energijos vartotojų skaičius siekia net 1,3 mlrd. gyventojų, nes ten tai tiesiog pigiausia energijos rūšis, praneša dvice.com.
Pasistenkime atsikratyti priešiško nusistatymo, jog visą Žemės iškastinį kurą kontroliuoja ir išgauna blogio valstybės bei joms pavaldžios grobikiškos blogio kompanijos, kurios į atmosferą išmeta daugybę blogųjų teršalų dalelių, nes tikroji vis didėjančios taršos problema slypi kitur. Bet kurio iškastinio kuro kainą dažnai lemia tam tikrame regione esantys energetiniai resursai ir jų gavybai bei tiekimui pritaikyta infrastruktūra. Neturint darnios sistemos iškastinio kuro deginimas ir vartojimas energetikoje tampa neatsakingas ir brangus. Vienas iš galimų pavyzdžių yra Afrika, kur milijonai namų ūkių gyventojų kas vakarą naudoja žibalines lempas, ir tai daro tik tam, jog galėtų pratęsti svarbius dieną pradėtus darbus.
Žibalas, kaip ir kitos iškastinio kuro rūšys, Afrikoje yra labai brangus. Vidutinis afrikietis degindamas žibalinę lempą išleidžia dvigubai daugiau pinigų nei naudodamas nedidelę saulės energijos plokštę ar nusipirkęs LED žibintą. Pastarieji variantai yra ne tik ekologiškesni, bet ir saugesni bei praktiškesni. Pavyzdžiui, naudojant saulės energijos plokštę galima nesunkiai įkrauti mobilųjį telefoną nemokant jokių nuomos mokesčių už trumpam pasiskolintą kroviklį. Afrikoje tai įprasta.
Didėjant pigesnės energijos poreikiui besivystančiose valstybėse kuriasi vis daugiau alternatyvios energijos elementus gaminančių pramonės centrų. Už maždaug 26 litus galima nusipirkti saulės energiją naudojančią apšvietimo sistemą, kurią sudaro 2,5 vatų saulės energijos plokštė, du pakabinami LED žibintai ir nedidelis akumuliatorius. Už šią sistemą kas savaitę dar tenka primokėti po 2 – 3 papildomus litus. Tokia sistema galutinai atsipirks po 18 mėnesių naudojimo, vėliau ją galimą pasigerinti ir įsigyti galingesnę saulės energijos plokštę su talpesne baterija.
Tokie sprendimai pritraukia vis daugiau lėšų ir padeda plėtoti žaliąją energetiką. Tačiau svarbiausia užduotimi tampa šio energetinio tęstinumo išsaugojimas, naudingas tiek socialine, tiek ir ekonomine prasme. Svarbu, jog didžiosios pasaulio kompanijos dėtų daugiau pastangų ir gerintų saulės energijos patrauklumą bei prieinamumą.
Rašyti komentarą