Dirbantiems ir nuo speigo kenčiantiems Lietuvos gyventojams bent viena paguoda - susirgus ir tapus laikinai nedarbingiems „Sodra“ mokės didesnes išmokas nei dvejus ankstesnius sunkmečio metus.
Ligos pašalpos dydis priklauso nuo jos gavėjo uždarbio. Tačiau yra nustatyta viršutinė šios pašalpos riba. Taigi mažiausios ir didžiausios ligos pašalpos dydis priklauso nuo einamų metų draudžiamųjų pajamų.
Grąžintos į prieškrizinį lygį
Dvejus praėjusius sunkmečio metus valdžia buvo sumažinusi draudžiamąsias pajamas - jos sudarė 1170 litų. Tačiau 2011 metų pabaigoje Vyriausybė nusprendė, kad sunkmetis baigėsi, ir einamų metų draudžiamųjų pajamų dydį sugrąžino į 2009-ųjų lygį. Todėl nuo šių metų sausio 1 dienos šis dydis yra 1488 litai.
Prognozuojama, kad dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros“) išlaidos pašalpoms per 2012-uosius padidės maždaug 16 mln. litų, iš jų apie 6,6 mln. litų teks papildomai atseikėti ligos pašalpoms.
LŽ prašymu „Sodros“ specialistai apskaičiavo, kokio dydžio pašalpa šiuo metu priklausytų minimalų mėnesinio atlygį, tai yra 800 litų, ir 2000 litų iki mokesčių gaunantis darbuotojas, dėl ligos tapęs laikinai nedarbingas. Taigi jei 800 litų uždirbantis žmogus sirgtų 2 darbo dienas, darbdavys jam už šį laiką sumokėtų 60,96 lito (80 proc. priklausančio užmokesčio). Už 5 ligos dienas šis darbuotojas gautų 114,09 lito (60,96 lito sumokėtų darbdavys, 53,13 lito - „Sodra“). Jeigu asmuo sirgtų 9 darbo dienas, jis gautų 209,51 lito pašalpą (60,96 lito - iš darbdavio, 88,55 lito - iš „Sodros“).
Jei 2 darbo dienas sirgtų 2000 litų (iki mokesčių) uždirbantis žmogus, darbdavys jam už šį laiką sumokėtų mažiausiai (80 proc.) 152,38 lito pašalpą. Už 5 ligos dienas jis gautų 264,88 lito (152,38 lito - iš darbdavio, 112,5 lito - iš „Sodros“). Jei darbuotojas sirgtų 9 darbo dienas, jo pašalpa siektų 489,88 lito (152,38 lito sumokėtų darbdavys, 187,50 lito - „Sodra“).
Užtenka apsilankyti pas gydytoją
Popierinius prašymus skirti ligos pašalpą galima pateikti atvykus į teritorinį skyrių, siųsti paštu arba juos gali pristatyti darbdavio įgaliotas asmuo. Tačiau gerokai paprasčiau teikti prašymą elektroniniu būdu.
„Žmogui, norinčiam gauti ligos pašalpą, niekur nereikia vaikščioti, važinėti ar nešioti dokumentų. Jei asmuo pripažintas laikinai nedarbingas ir jį gydantis gydytojas yra išrašęs nedarbingumo pažymėjimą, o žmogus norėtų gauti ligos pašalpą, jam tereikia iš bet kurios vietos, kur yra kompiuteris ir interneto ryšys, prisijungti prie „Sodros“ elektroninių paslaugų sistemos (EGAS) ir pateikti elektroninį prašymą šiai pašalpai gauti. Jau artimiausioje ateityje tokia galimybė bus suteikta ir išmaniųjų telefonų savininkams“, - LŽ pasakojo „Sodros“ valdybos direktoriaus patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu.
Tiek elektroninį, tiek popierinį prašymą ligos pašalpai gauti galima pateikti ir pirmą laikinojo nedarbingumo dieną (gydančiam gydytojui išrašius nedarbingumo pažymėjimą), ir bet kuriuo kitu laikinojo nedarbingumo etapu, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo paskutinės laikinojo nedarbingumo dienos.
Pašalpos pinigai žmogų pasiekia maždaug per mėnesį, nes „Sodrai“ skiriama 10 darbo dienų nustatyti gyventojo teisę į pašalpą ir apskaičiuoti jos dydį. O priėmus sprendimą skirti ligos pašalpą, išmoka per 15 darbo dienų patenka į asmens sąskaitą banke. Atsiradus elektroniniams nedarbingumo pažymėjimams gyventojams nebereikia „uždaryti“ ligos pažymėjimo, kaip anksčiau buvo įprasta, kai jie pasveiksta.
„Gydytojas nedarbingumo pažymėjimą išrašo per pirmąjį paciento apsilankymą visam numanomam ligos laikotarpiui į priekį, o vėliau, įvertinęs asmens sveikatos būklę, laikinojo nedarbingumo trukmę gali pratęsti. Taigi pasveikus nebereikia vykti į medicinos ar sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų „uždarytas“ nedarbingumo pažymėjimas. Tuo atveju, jei pasibaigus gydymui ir laikinojo nedarbingumo laikotarpiui žmogus ir toliau pripažįstamas laikinai nedarbingas, gydytojas išrašo naują nedarbingumo pažymėjimą“, - LŽ aiškino J.Skinulytė-Niakšu
Faktai
Pagal esamą tvarką už 2 pirmas kalendorines laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys (išskyrus slaugančiuosius šeimos narį ir organų donorus). Ši pašalpa turi būti ne mažesnė negu 80 proc. ir ne didesnė kaip 100 proc. pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio (asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, ligos pašalpa už dvi pirmas laikinojo nedarbingumo dienas nemokama).
Iš „Sodros“ biudžeto lėšų ligos pašalpa pradedama mokėti nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos. Nuo trečios iki septintos laikinojo nedarbingumo dienos (imtinai) mokama 40 proc., nuo aštuntos - 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Slaugant sergančius šeimos narius arba prižiūrint vaiką iš „Sodros“ lėšų nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokama 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.
Šiemet vienos dienos maksimali ligos pašalpa, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos arba traumos, nuo trečios iki septintos laikinojo nedarbingumo dienos didėja iki 90,70 lito, buvo 88,72 lito. Vienos dienos maksimali ligos pašalpa, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos arba traumos, nuo aštuntos laikinojo nedarbingumo dienos didėja iki 181,39 lito, buvo 177,44 lito. Vienos dienos maksimali ligos pašalpa sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti šiemet yra 192,73 lito, buvo 188,53 lito. Vienos dienos minimali ligos pašalpa didėja nuo 13,86 iki 17,71 lito.
Skaičiai
Nors dauguma gyventojų vis dar teikia „Sodrai“ popierinius prašymus ligos pašalpoms gauti, sparčiai daugėja ir besinaudojančiųjų galimybe teikti juos paprastesniu elektroniniu būdu. Praėjusiais metais elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti pateikta apie 3,4 karto daugiau nei 2010-aisiais.
Išankstiniais duomenimis, prašymų ligos pašalpai gauti šių metų sausį „Sodrai“ pateikta mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiemet gyventojai pirmą mėnesį pateikė 44 776, o 2011 metais tuo pačiu laiku - 64 137 prašymus.
2011-aisiais prašymus ligos pašalpoms gauti „Sodrai“ pateikė 574 691 dirbantis žmogus (iš jų 381 228 teikė popierinius, 193 463 - elektroninius prašymus). 2010 metais prašymus ligos pašalpoms gauti buvo pateikę 573 485 asmenys (iš jų 516 177 - popierinius, 57 308 - elektroninius). „Sodros“ išlaidos ligos socialiniam draudimui 2011 metais siekė 336,7 mln. litų, 2010-aisiais - 330,4 mln. litų.
Pernai Lietuvoje buvo 1,178 mln. apdraustųjų socialiniu draudimu.
Bendrovės TNS LT atlikto tyrimo duomenimis, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje internetu naudojosi 69 proc. šalies gyventojų - 11,5 procentinio punkto daugiau nei 2010-ųjų pabaigoje.
Rašyti komentarą