Žinomas televizijos laidų vedėjas Egidijus Knispelis savo ką tik išleistoje knygoje „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ užduoda visiems labiausiai rūpimą klausimą: kodėl taip atsitiko, kodėl apskritai taip atsitinka?
E.Knispelis, LNK televizijoje vedantis laidą „24 valandos“, dvejus metus rengė dokumentinį ciklą „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Tai, kas buvo parodyta laidose, sukrėtė, ko gero, labiau, negu nuolat apie šiuos kraupius įvykius žiniasklaidoje mirgėję straipsniai. Nes žurnalistas nepasitenkino tragedijų aprašymu. Jis bandė atsakyti į klausimą: KODĖL?
Žmogžudžių minties vingiais
Kodėl Antanas Varnelis, žudikas maniakas vaiko veidu, už savo nusikaltimus nubaustas aukščiausia bausme - sušaudymu, įvykdė kraupias žmogžudystes? Kodėl buvo nušautas visada linksmas ir niekuomet su nusikaltimų organizatoriais nesitaikstęs žurnalistas Vitas Lingys? Kodėl viso kaimo mylėtas ir globotas M.Daunoras, vadintas Mindaugėliu, žvėriškai nužudė ir lauko šulinyje užcementavo mamą, mažą sesutę ir patėvį? Vienareikšmių atsakymų į šiuos klausimus knygoje nerasite. O ir kas gali įspėti, kodėl žudymas tampa amatu,
aistra, manija? Ko gero, į šį klausimą negalėtų atsakyti ir patys žudikai. Tačiau rasite liudijimus žmonių, kurie išgyveno kraupias dienas, žvelgė į akis tiems, kurie nepagailėjo jų artimųjų. Nė vienas neatsisakė kalbėtis su knygos autoriumi ir papasakoti tai, ko neradome paprastai gana šykščiuose žiniasklaidos straipsniuose.
„Tai tik patvirtino, kad tos temos, tie įvykiai rūpėjo ne vien man. Juk ne visos žmogžudystės, ne visi apiplėšimai sukelia didžiulį rezonansą. Turi būti kai ko „daugiau“, kad taip atsitiktų. Štai apie tą „daugiau“ ir norėjau papasakoti“, - savo knygos įžangoje teigia E.Knispelis.
Neviešintos detalės
Autorius ne atsitiktinai pasirinko šią temą. E.Knispelis augo teisininko šeimoje. Knyga skirta jo tėčio Juozo Knispelio atminimui. Namie dažnai susirinkdavo tėčio draugai, kolegos, pažįstami: teisėjai, tardytojai, advokatai, prokurorai. Mažajam Egidijui nebuvo nieko įdomesnio už jų diskusijas. Apie tai, kaip renkami įrodymai, kaip atskleidžiami nusikaltimai, o svarbiausia - kodėl apskritai jie buvo padaryti. Todėl knygoje gausu ne tik faktų, bet ir nusikaltėlius pažinojusių žmonių pasakojimų, detalių, kurios iki šiol niekada ir niekur nebuvo viešintos. Tuomet tiriant tuos nusikaltimus daug dalykų buvo nutylėta: kai kas - sąmoningai, kai kas - ne. „Obuolio“ leidyklos išleista knyga „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“ pačių nusikaltimų fakto, žinoma, nepanaikina, tačiau daug ką parodo kitaip.
Atskleidus rezonansinį nusikaltimą paprastai liaupsinama teisėsauga. E.Knispelis taip pat nevengia pagiriamųjų žodžių - ir jis teisus. Tirdami šiuos siaubingus nusikaltimus teisėsaugininkai dirbo išties
pasiaukodami. Tačiau autorius nepabūgo atskleisti ir tai, ko daugelis iš mūsų nežinojo. Pavyzdžiui, kad šviesuolio kunigo Ričardo Mikutavičiaus kūnas tik per plauką, o paprasčiau tariant, per aplaidumą, vos neliko gulėti palaidotas benamių kapinėse kaip nežinomas lavonas. Arba kad pasitaiko atvejų, kai tyrėjai ir prokurorai, siekdami ištirti bylą, kartais naudoja ne visai švarius metodus. Visuomenė tai irgi turi teisę žinoti. Žinoti ir siekti, kad šito nebūtų, kitaip liksime istorijos užribyje.
Rašyti komentarą