Vidurio Europą užgriuvęs speigas dar kartą išryškino, kokį pavojų europiečiams kelia priklausomybė nuo rusiškų dujų. Kaip ir 2009 metais, kai Rusijos ir Ukrainos kivirčas dėl gamtinių dujų kainos sukėlė rimtus dujų tiekimo sutrikimus, nemažai ES valstybių narių pastarosiomis dienomis paskelbė, kad Rusija nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Dujų milžinė „Gazprom“ eilinį kartą kaltina Ukrainą, tačiau daugėja įrodymų, kad tikroji problema yra Rusijos nesugebėjimas laiku padidinti gavybos.
Nesunku prisiminti, jog prieštaringai vertinamą dujotiekio „Nord Stream“ tiesimą Baltijos jūros dugnu ilgą laiką buvo bandoma ginti kaip būtiną priemonę, skirtą didinti Europos „energetinę nepriklausomybę“. Oficiali Kremliaus – ir „Gazprom“ – pozicija skelbė, kad pavojingiausia yra priklausomybė nuo tranzitinių valstybių, tokių kaip Baltarusija ir Ukraina, o ne monopolinė „Gazprom“ padėtis daugelyje Vidurio Rytų Europos šalių.
Tačiau pabaigtas tiesti „Nord Stream“ dujotiekis dėl pastaruoju metu ekonomikos krizės sumažinto bendro Europos gamtinių dujų poreikio iki šiol naudojamas tik nedidele projektinių pajėgumų dalimi. Dar daugiau – vos tik smarkiau spustelėjus šaltukui, be jokių išankstinių perspėjimų nusilpo ir dujų srautai, keliaujantys į Vidurio Europą per Baltarusijos ir Ukrainos teritoriją.
Pirmoji ryškų tiekiamų gamtinių dujų sumažėjimą antradienį patyrė Italija. Iš pradžių pasigesta 10 proc. iš Rusijos keliaujančių dujų, vėliau trūkstama dalis išaugo iki 20 proc.
Kaip skelbia „EU Observer“, ketvirtadienį dujų stygiumi pradėjo skųstis ir kiti „Gazprom“ klientai. Austrija ir Slovakija pasigedo po maždaug 30 proc. joms priklausančių dujų, Lenkija – 7 proc., Čekija – „kelių procentų“. Penktadienį Europos Komisija informavo, kad nauja rusiškų dujų tiekimo krizė palietė ir Bulgariją, Graikiją, Vengriją, Rumuniją bei Vokietiją – svarbiausią „Gazprom“ klientę Vidurio Europoje. Apie analogiškas problemas pranešė ir ES nepriklausančios Turkija bei Makedonija.
Surado seną kaltininkę
Padėtis šiuo metu dar nėra tokia bloga, kaip 2009 metų sausį, kai daugelis Vidurio Rytų bei Pietryčių Europos šalių, visiškai nutrūkus dujų tiekimui iš Rusijos, buvo priverstos stabdyti pramonės įmonių veiklą, o milijonai žmonių buvo bent kelioms valandoms ar dienoms palikti be šildymo, lauke spaudžiant šalčiui.
Daugelis ES valstybių narių, pasimokiusios iš 2009 metų dramos, kurią sukėlė nesėkmingos Rusijos ir Ukrainos derybos dėl dujų kainos, pradėjo kaupti papildomas atsargas, kad naujos krizės metu, net ir visai nutrūkus dujų tiekimui, galėtų be didesnių nuostolių sulaukti padėties pagerėjimo. Praėjo vos treji metai, ir krizė atsinaujino.
Tiesa, šį kartą dujų tiekimo sutrikimas buvo dar labiau netikėtas. Kaip ir 2008 metų pabaigoje, pastaruoju metu Ukraina aktyviai siekė peržiūrėti dujų tiekimo sutartis ir net siekė į derybas įtraukti ES atstovus. Tačiau prieš trejus metus krizė prasidėjo, kai Rusija pradėjo mažinti dujų tiekimą Ukrainai, o ši savo ruožtu „nusavino“ per jos teritoriją tranzitu ėjusias dujas, kas paskatino „Gazprom“ galutinai nutraukti tiekimą. Šįkart galiojanti sutartis įpareigoja Rusiją palaikyti tiekimą Ukrainai, o ir apie dujų trūkumą pirmieji pranešė ne ukrainiečiai, o toliau Vakaruose esančios šalys.
Nepaisant to, „Gazprom“ atstovai, iš pradžių kiek patylėję, ir vėl apkaltino Ukrainą vagiant dujas.
„Sėdėdama ant tranzito dujotiekių, Ukraina šiandien ima dujas 60 mlrd. kubinių metrų per metus lygiu, o tai yra gerokai daugiau, negu numato susitarimai“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė „Gazprom“ vadovas Aleksandras Medvedevas.
Jam nepritarė Ukrainos dujų bendrovė „Naftogaz“, išplatinusi pranešimą, kuriame teigiama, kad tranzitu per Ukrainos teritoriją gabenamos dujos nebuvo liečiamos.
Norai ir susitarimai
Įdomiausia tai, kad apie sutrikusį tiekimą pranešė ir Lenkija, kuri rusiškas dujas gauna per Baltarusijos, o ne Ukrainos, teritoriją. Tai rodytų, kad arba Ukraina ir Baltarusija tuo pačiu metu nusprendė pasišildyti rusiškomis dujomis, arba „Gazprom“ turi vidinių problemų, kurios trukdo vykdyti įsipareigojimus užsienio partneriams.
Tarptautinės žiniasklaidos šaltiniai „Gazprom“ viduje atskleidė, kad pastaroji versija yra arčiau tiesos.
„Dujos gabenamos labai dideliais atstumais, ir kartais prireikia nemažai laiko, kol jos pasiekia vartotojus, – sakė vienas neįvardytas verslo naujienų agentūros „Dow Jones“ šaltinis. – Kai kurios užklausos yra didesnės, negu mes galime nukreipti į dujotiekį.“
Tiesa, tas pats šaltinis pabrėžė, kad „Gazprom“ padidino dujų gavybą ir artimiausiu metu patenkins Europos vartotojų poreikius. Tačiau toks paaiškinimas pastebimai kertasi su bandymu visą kaltę dėl dujų krizės eilinį kartą suversti Ukrainai.
Dar sunkiau kaltinimais Kijevui patikėti, pasiklausius, kaip susidariusią padėtį aiškino „Gazprom“ pareigūnas Sergejus Komlevas, atsakingas už eksporto kainas.
„Jie reikalauja daugiau, negu mes esame įsipareigoję tiekti, – sakė jis leidiniui „Business Week“ apie ES valstybes nares. – Esama skirtumo tarp tikėjimo, kad norai privalo išsipildyti, bei sutartų kiekių.“
Pamokų nebus?
Panašu į tai, kad energetine supervalstybe save laikanti Rusija nėra tokia atspari gamtos kaprizams, kaip norėtų įteigti visiems aplinkiniams. „Gazprom“ nėra pajėgus kritinėje padėtyje vienodai pasirūpinti ir Rusijos vartotojais, ir užsienio klientais. Ir tai menkai tepriklauso nuo to, kiek dujotiekių Rusiją sujungs su Vakarų Europa – analitikai jau ne vienus metus kalba, kad labiausiai pažeidžiama Rusijos dujų eksporto mechanizmo dalis yra būtent mažai investicijų sulaukiantis gavybos sektorius.
Pastarasis dujų tiekimo sutrikimas turėtų tik dar kartą priminti europiečiams, kokia svarbi yra tikra, paremta šaltinių diversifikavimu, o ne įsivaizduojama energetinė nepriklausomybė, už kurios slepiasi tolesnės monopolininko įtakos plėtra. Galbūt tai parodys ir tai, koks svarbus yra „Nabucco“ dujotiekio projektas, skirtas gabenti dujas iš Kaspijos jūros regiono, aplenkiant Rusiją, tačiau pastaruoju metu susidūręs su, regis, neįveikiamomis kliūtimis.
Kita vertus, Europos praregėti neprivertė ir 2009 metų krizė. Todėl sunku tikėtis, kad vyraujantis požiūris pasikeis dėl gerokai mažesnio sutrikimo.
Rašyti komentarą