Nuo Smilgių valsčiuje 1941 metais birželio 22-28 dienomis organizuoto sukilimo, kuriam vadovavo Lietuvos aktyvistų frontas (LAF) prieš okupantus, jau praėjo 70 metų. Vietinės sukilimo rinktinės nario Alfonso Žaldoko, kuriam neseniai sukako 90 metų, prisiminimai iki šiol gyvi ir jaudinantys, kupini įtampos. Ši viena savaitė buvo svarbiausia gyvenime, lėmusi jo likimą.
A.Žaldokas yra Lietuvos 1941 metų birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos, įkurtos po Atgimimo 1995 metais, Kauno apskrities pirmininkas. Jis kartu su bendraautoriais išleido keturias knygas, kuriose sukilimo dalyviai prisimena apie tų dienų įvykius. Vienas leidinys pavadintas „Tautos teisė sukilti. 1941 m. Birželis“.
„Kiekvienas doras žmogus turi teisę sukilti prieš neteisybę, smurtą, išnaudojimą ir kolaborantus, kai gresia pavojus būti sunaikintam. Toks pavojus buvo, kai į laisvą Lietuvą įžengė sovietų armijos kareiviai. Mes sukilome. Turėjome teisę gyventi laisvoje tėvynėje“, - po tiek metų nė kiek neabejodamas ir tvirtai pasakė LAF organizuoto sukilimo dalyvis, kai jo namuose Kaune apsilankė „Lietuvos žinių“ žurnalistai.
Lietuvos sukilėlių sąjunga pastatė paminklus bendražygiams ir įrengė memorialines lentas jų atminimui, kad išliktų kitoms kartoms.
Iki pat Nepriklausomybės atkūrimo A.Žaldoko žmona Genovaitė, sūnus ir duktė visą tą laiką nežinojo, kokią paslaptį giliai širdyje laikė šeimos tėvas, buvęs kovotojas už laisvą Lietuvą.
Jie - laisvės obeliskas
Tų metų LAF vadovaujamo sukilimo dalyviai, tarp kurių buvo ir A.Žaldokas, žinojo, koks gresia pavojus visam būriui, jei suorganizuotas pasipriešinimas nepavyktų. Daugelio drąsių ryžtingų žmonių nebėra - vieni krito kovoje, okupantams užėmus kraštą, kiti buvo ištremti į Sibirą, iš kur jie daugiau nebegrįžo.
Per kukliai būtų pasakyta, jog tie didvyriai nusipelnė didelės pagarbos ir dėkingumo už tai, kad gyvename laisvės pakylėti. Jie yra amžinas tiesos ir laisvės obeliskas. Ar dabar atsirastų tokių ištikimų tėvynei patriotų, kurie galėtų pasiryžti, kaip 1941 metų birželio sukilimo dalyviai?
Istoriniai šaltiniai mini, kad LAF ėmė rengti sukilimą prieš kraštą okupavusią Sovietų Sąjungą prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.
Vykstant masiniams Lietuvos žmonių trėmimams, 1941 m. birželio 15 dieną miestus, miestelius ir net kai kuriuos kaimus pasiekė LAF pasiuntiniai iš Vilniaus ir Kauno. Jie perdavė centrinei vadovybei pavaldžioms pogrindžio grupėms įsakymą pereiti į nelegalią padėtį, apsiginkluoti, slapstytis ir laukti signalo. Lietuvoje staiga atsirado daug prastokai ginkluotų partizanų būrių, kuriuos pastebėjo ir sovietų saugumo organai. Lietuvą apskriejo slaptai perduodama žinia, kad birželio 16-26 dienomis galįs prasidėti karas tarp SSRS ir Vokietijos.
Sukilimas įsiplieskė pirmąją karo dieną ir vyko savaitę. Sukilėliai sudarė Lietuvos laikinąją vyriausybę, kuri 1941 metų birželio 23 dieną per Kauno radiją paskelbė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir atsišaukimą į lietuvių tautą. Taip pat paskelbta Lietuvos laikinosios vyriausybės sudėtis. Taip tikėtasi užbėgti vokiečiams už akių ir paskelbti, kad jų daliniai įžengė ne į Sovietų Sąjungos, o į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Tuščios viltys - raudonuosius okupantus pakeitė rudieji, kurie išvaikė LAF ir nepripažino Lietuvos laikinosios Juozo Brazaičio (Ambrazevičiaus) vyriausybės.
Tačiau iš visų sovietų okupuotų kraštų vienintelėje Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kilo ginkluotas antisovietinis sukilimas. Ir vienintelėje Lietuvoje iš vokiečių okupuotų Baltijos valstybių nepavyko jaunimo mobilizuoti į Vermachtą ir sudaryti SS bataliono.
Nė žodžio apie ligą Daugiau>>
Rašyti komentarą