Į „kabinetinių santykių“ skandalą įsivėlusius Kauno miesto apygardos administracinio teismo teisėją ir šio teismo pirmininko pavaduotoją Kęstutį Gudyną, Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Rimantą Bučmą Teisėjų taryba penktadienį nutarė prezidentei patarti atleisti. Taryba tokį sprendimą priėmė vienbalsiai. Tokį patį sprendimą išgirdo ir kiti Kauno teisėjai – Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius.
Šalies vadovei Daliai Grybauskaitei Teisėjų tarybos paprašius patarimo, ką daryti su Kauno istorija susijusiais teisėjais, pastaroji juos, išskyrus Almantą Lisauską, patarė atleisti.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas A. Lisauskas atostogauja, todėl Teisėjų tarybai pateikė prašymą atidėti svarstymą, kad galėtų susipažinti su kaltinimais, kuo grindžiamas kaltinimas pažeminus teisėjo vardą. Kadangi teisėjo atostogos baigiasi vasario 21 d., teisėjo atleidimo klausimas bus sprendžiamas artimiausio Teisėjų tarybos posėdžio metu.
Tikisi malonės
G. Varanavičius tikino savo valia parašęs atsistatydinimo pareiškimą. Visgi teisėjas žurnalistams sakė, jog turi vilties, kad jo prezidentė pasigailės ir „dėl vienintelės klaidos nebus išbrauktas jo 20 metų darbas teismuose“.
„Tikiuosi, kad manęs neatleis, nes yra precedentų, kai žmonės kreipėsi ir prašėsi atleidžiami, o prezidentė, įvertinusi, jog pažeidimas nelabai grubus, nusprendė, kad jie gali dirbti. Nežinau, ar pagal procedūras tai įmanoma, bet žmogiškai vis dar tikiuosi. Jos (prezidentės – Alfa.lt) valdžioje yra viskas, nes ji yra nesaistoma (Teisėjų – Alfa.lt) tarybos sprendimų. Ir jeigu man būtų leista dirbti, pažadu, kad ir toliau dirbčiau tik labai gerai. Aš į ją ir kreipiuosi. Tikiuosi būti išgirstas“, – kalbėjo G. Varanavičius, pabrėždamas, kad atleidimui jis nebuvo pasiruošęs ir „kol kas kitame darbe savęs neįsivaizduoja“.
Teisėjas taip pat pripažino, kad su savo kolega kalbėjosi apie vieną administracinio teisės pažeidimo bylą. Visgi G. Varanavičius mano, kad švelnesnę nuobaudą skyręs kitas teisėjas priėmė teisėtą nutarimą, mat jis turėjo teisę vietoje 3 tūkst. litų baudos skirti 1 tūkst. litų nuobaudą.
„Aš asmeniškai pripažįstu, kad tai galėjo būti palaikyta etikos pažeidimu, kadangi kalbėjau ne apie savo nagrinėjamą bylą, bet aš ir toliau galvoju, jog tas pažeidimas nebuvo toks grubus, kuris trukdytų man toliau dirbti savo darbą. Savo darbą labai mylėjau, juo labai didžiavausi. Prisiekiau keturiems prezidentams, dirbau su keturiais teismo pirmininkais, beveik 12 metų buvau Baudžiamųjų ir administracinių bylų skyriaus pavaduotoju, prisidėjau vykdant reformas. Manau, kad 20 mano darbo metų įrodė, jog nesu atsitiktinis žmogus šioje sistemoje. Po šio įvykio buvau gavęs leidimą dirbti su ypač slapta informacija ir dokumentais, manau, visos specialiosios tarnybos yra atlikusios mano patikimumo patikrinimą ir šio įvykio jos nesureikšmino“, – dėstė teisėjas.
Kauno teisėjai nusprendė trauktis po skandalo, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), operatyvinėmis priemonėmis sekdama Kauno teisėją Almantą Lisauską, nustatė, kad apylinkės teismo teisėjai neoficialiuose pokalbiuose prašė savo kolegų, nagrinėjusių administracinių teisės pažeidimų bylas, griežtai nebausti jų draugų bei pažįstamų.
Kryževičius: Gudynas pasielgė kaip principingas žmogus
Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius žurnalistus patikino, jog teisėjai G. Varanavičius ir V. Račiūnienė posėdyje patvirtino savo asmeninę poziciją rašant pareiškimus dėl jų atleidimo.
„Aš esu įsitikinęs, kad malonė šioje situacijoje negalima“, – teisėjo G. Varanavičiaus viltį dėl to, kad prezidentė jo pasigailės, vertino G. Kryževičius.
Anot jo, Kauno miesto apygardos administracinio teismo teisėjas ir šio teismo pirmininko pavaduotojas K. Gudynas, pasitraukdamas iš pareigų, pasielgė garbingai, išvengdamas to, kad neskaidrios veiklos šešėlis užtemdytų visą Kauno miesto apygardos administracinį teismą.
„Išskirtinė Gudyno padėtis yra ta, kad jis yra ne tik teisėjas, ne tik apygardos teismo lygmens teisėjas, (...) bet jis buvo ir mūsų savivaldos, vienos iš institucijų garbės teismo teisėjas. Nėra kokių nors įvardintų aplinkybių, kurios leistų sakyti, kad Gudynas prisidėjo tiesiogiai prie tam tikrų sprendimų priėmimo, įkalbinėdamas savo kolegas, tačiau yra aplinkybių, kurios liudija, jog buvo ieškota kontaktų su trečiaisiais asmenimis ir tais kontaktais buvo kalbėtasi apie tam tikras aplinkybes iš konkrečių bylų. (...) Jis pasirinko kelią pasitraukti, kad nebūtų mestas joks šešėlis, jokia dėmė. Už tai jis yra gerbiamas. Manau, kad iš tiesų jis pasielgė kaip labai principingas žmogus“, – aiškino Teisėjų tarybos pirmininkas.
Pasak jo, darbo krūvis Kauno teismuose, iš jų pasitraukus keturiems teisėjams, padidės. Visgi G. Kryževičius patikino katastrofos čia nematantis.
Teisininkas taip pat pabrėžė, kad Kaune kilęs skandalas nereiškia tai, kad ir visoje Lietuvos teismų sistemoje teisėjai mėgaujasi „kabinetiniais santykiais“.
Anot G. Kryževičiaus, į skandalą įsivėlę Kauno teisėjai „aptarinėjo“ administracinės teisės pažeidimo bylas, susijusias su automobilio vairavimu esant neblaiviam bei nelegalaus darbo atvejais.
Prezidentė atleido keturis teisėjus
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus dėl keturių Kauno teisėjų atleidimo, pranešė Prezidentūra.
Kiek anksčiau penktadienį Teisėjų taryba vienbalsiai patarė šalies vadovei atleisti šiuos teisėjus.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas ir šio teismo pirmininko pavaduotojas K. Gudynas, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius buvo padavę pareiškimus trauktis iš pareigų savo noru.
Teisėjų tarybos posėdyje nepageidavo dalyvauti R. Bučma ir K. Gudynas. Jie paprašė išspręsti atleidimo klausimą jiems nedalyvaujant. V. Račiūnienė ir G. Varanavičius norėjo paaiškinti situaciją.
V. Račiūnienė aiškino neprašydavusi kolegų priimti švelnesnius sprendimus.
„Sprendimams įtakos nedariau, kadangi tai gali atlikti tik pats teisėjas, nagrinėjantis bylą, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, įstatyme numatytas aplinkybes, jei numato švelninti, ir ar yra toks pagrindas, ar ne“, – kalbėjo V. Račiūnienė.
G. Varanavičius žurnalistams pripažino savo veiksmais galėjęs pažeisti etiką, tačiau tvirtino manantis, kad teisėjo pareigas galėtų eiti ir toliau.
„Aš asmeniškai pripažįstu, kad tai galėjo būti palaikyta etikos pažeidimu, kadangi kalbėjau ne apie savo nagrinėjamą bylą, bet aš ir toliau galvoju, kad tas pažeidimas nebuvo toks šiurkštus, kuris trukdytų man toliau dirbti savo darbą. Aš savo darbą labai mylėjau, juo labai didžiavausi“, – tvirtino G. Varanavičius.
Teisėjas teigė neseniai gavęs leidimą dirbti su itin slapta informacija ir tikėjosi, kad prezidentė jo neatleis.
Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G. Kryževičius anksčiau yra sakęs, kad iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gauta informacijos, jog tarp teisėjų buvo užsimezgę „kabinetiniai santykiai“, o jų pagrindu galėjo būti bandoma daryti įtaką sprendimams kai kuriose bylose.
Apylinkės teismo teisėjai neoficialiuose pokalbiuose esą prašė savo kolegų, nagrinėjusių administracinių teisės pažeidimų bylas, griežtai nebausti jų draugų bei pažįstamų. Tokią informaciją yra užfiksavę STT agentai, telekomunikacinėmis priemonėmis atlikę operatyvinį tyrimą.
Per pustrečių metų už teisėjo vardo pažeminimą atleista dešimt teisėjų.
Rašyti komentarą