Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos dvi precedento neturinčios bylos prieš milžiniškus danų kiaulių kompleksus Kalvarijos savivaldybėje. Į teismą trečiaisiais asmenimis privalomai kviečiami net 506 žmonės. Lyg ir teisingumas, lyg ir patyčios. Juk iš Kalvarijos Jusevičių kaimo fermų (aplink jas tie žmonės gyvena) iki Kauno teismo - visas šimtas kilometrų, o toks būrys proceso dalyvių ir į traukinį netilptų. Ir į teisingumo rūmus. Laimė, į teismą nekviečiamos danų kiaulės. Jų danų UAB „Saerimner“ Kalvarijų savivaldybėje augina 100 tūkstančių, rašo „Respublika“.
Kauno apygardos administraciniame teisme įstrigęs dviejų bylų nagrinėjimas. Viename posėdyje turėjo būti sprendžiamos danų pretenzijos Kalvarijos savivaldybei dėl to, kad ji atsisakė patvirtinti aplink fermas esančią pusantro kilometro sanitarinę zoną. Tokios zonos įteisinimas pakenktų daugiau nei 500 sodybų gyventojų interesams. Kitame to paties teismo paskirtame posėdyje turėjo būti nagrinėjamas Generalinės prokuratūros prašymas apginti Kalvarijos savivaldybės gyventojų interesus gyventi švariai ir saugiai savo namuose. Nei vienas, nei antras posėdis neįvyko.
Teismas į posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas Kalvarijos savivaldybės ir danų ginčas dėl sanitarinės zonos patvirtinimo, trečiaisiais asmenimis pakvietė 506 per pusantro kilometro nuo komplekso turinčius namus ir žemes savininkus.
Teisme paaiškėjo, kad net šeši iš jų jau mirė, nesulaukę, kol danų fermos skleidžiama smarvė juos nunuodys. Tad per teismo pertrauką savivaldybė privalės surasti ir teismui nurodyti mirusiųjų įpėdinius. Tam, kad teisme išgirstų amžiams tampą danų fermų įkaitais. Kitaip sakant, jeigu teismas priims sprendimą, palankų danams, o ne savivaldybei, sanitarinėje zonoje gyvenantys savininkai turės šią sąlygą registruoti valstybiniame turto registre. Tai reiškia ne ką kita, kaip jų teisių šeimininkauti savo namuose, kaip jie nori, suvaržymą.
Sanitarinėse zonose draudžiamos statybos, pastatų rekonstrukcijos, ką jau kalbėti apie teisę ekologiškai ūkininkauti, plėtoti turizmą. Kitaip sakant, išklausyti sau nuosprendžio į teismą turėtų atvažiuoti net keli autobusai Jusevičių, Santakos ir kitų kaimų gyventojų. Vakar per šalčius iš Jusevičių kaimo atvažiavo vos keli.
Neįvyko ir po pietų tame pačiame teisme numatytas posėdis, kuriame turėjo būti nagrinėjamas Generalinės prokuratūros prašymas apginti nuo danų fermų smarvės ir poveikio aplinkai kenčiančių gyventojų interesus. Teismas priėmė sprendimą atidėti bylos nagrinėjimą tol, kol apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas danų apskųstas Marijampolės teismo sprendimas panaikinti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą.
Marijampolės teismas praėjusį rudenį pripažino, kad beveik 100 tūkst. kiaulių per metus Jusevičiuose užauginantis monstras dirbo neteisėtai ir per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi savo veiklą nutraukti.
Kol teismai tyli, Kalvarijos savivaldybė nutarė apkarpyti svetimtaučiams sparnelius pati ir vakar nusprendė uždrausti plėtoti pramoninę gyvulininkystę savo savivaldybėje, nes tokia veikla prieštarauja prieš trejus metus patvirtintam Kalvarijos savivaldybės bendrajam planui, kuriame numatyta, kad savivaldybės ekonominė perspektyva yra orientuota į ekologinę žemdirbystę ir turizmą, o ne į intensyvios gyvulininkystės plėtrą.
Taryba nutarė, kad didesni kaip 3 tūkst. penimų kiaulių (arba 900 paršavedžių) ūkiai gali būti kliūtis ilgalaikei savivaldybės socialinei, kultūrinei, ekologinei, ūkinei bei demografinei plėtrai. Tad kurti didesnes, nei savivaldybės taryba nutarė, kiaulių, vištų bei kitų gyvulių bandas nebus leidžiama. Nebus išduodami jų planavimo, projektavimo dokumentai, stabdomi teritorijų planavimo sprendinių keitimai, detaliųjų ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentai. Jusevičiuose šeimininkaujantiems danams į savivaldybę nori nenori teks kreiptis.
Ir ne vieną kartą. Vienas iš galimų vizitų - dėl teisės pakeisti žemės paskirtį, ant kurios fermos pastatytos. Fermos stovi ne ant žemės ūkio paskirties žemės, o komercinę paskirtį turinčiame sklype. Skubėdami daryti verslo, danai nesumojo to iš karto padaryti. O gal ir tokio tikslo neturėjo. Juk čia ėjo ne ko kito, o kalti pinigų, nesukdami sau galvos, ar to nori vietos gyventojai, ar tai naudinga Lietuvai, jos žemei, orui, vandenims.
Kalbant apie naudą, Kalvarijos savivaldybės ir UAB „Saerimner' informacija išsiskiria. UAB „Saerimner“ išplatintame dokumente skelbiama, kad danai Kalvarijos biudžete kasmet palieka milijoną litų mokesčių. Tuo tarpu Kalvarijos savivaldybė turi žinių iš mokesčių inspekcijos, kad UAB 'Saerimner' padalinys Kalvarijos savivaldybei per metus pajamų mokesčio sumoka tik 33,7 tūkst. litų, už žemės nuomą - 9,9 tūkst. litų.
Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius net neabejoja, kad šis sprendimas danams bus dar vienas pretekstas kreiptis į teismą. Anot mero, danai kitaip nemoka, jie nesikalba su savivaldybe, nenori susitvarkyti dokumentų, kaip reikalaujama.
„Danų kompleksas mūsų bendrajame plane buvo, bet buvo kitokio pajėgumo, koks ir buvo numatytas jį statant, 12 tūkst. kiaulių per metus. Danai augina beveik 100 tūkst. kiaulių. Ar galima dešimties kvadratinių metrų bute apgyvendinti 100 žmonių jo nepadidinus? Jie nieko nekeitė, net projekto nėra. Jeigu norės toliau veiklą plėtoti, jie gali tvarkytis dokumentus ir keisti pajėgumą“, - „Respublikai“ sakė V. Aleknavičius.
Rašyti komentarą