Po Tytuvėnų nelaimės paveldosaugininkai įsitikinę, kad nemažai kultūros paveldo objektų pavojuje atsidūrė dėl netinkamos priešgaisrinės apsaugos. Pareigūnai atkerta, kad pasirūpinti objektų saugumu - pirmiausia savininkų pareiga.
Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną nusiaubus gaisrui, kurio metu sudegė 1 tūkst. kvadratinių metrų stogo, daug bažnytinių vertybių, nukentėjo freskos, paveldosaugininkai metė akmenį į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) daržą - esą pareigūnai pasirašė priešgaisrinės signalizacijos priėmimo aktus, nepatikrinę, kaip ji veikia. Tačiau departamento atstovai kritiką atmeta ir tvirtina, kad buvo atliktos visos būtinos procedūros.
Įrengiama ir išjungiama
Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė vakar pranešė, kad kai kuriuose pastaraisiais metais rekonstruotuose ir viešiesiems poreikiams pritaikytuose kultūros paveldo objektuose buvo atlikti tikrinimai. „Jau turime tam tikros informacijos, kad būta tokių atvejų, kai laikytasi visų reikalavimų įrengiant signalizacijas, sutvarkant instaliaciją, inžinerinius tinklus, pasirašomas statybos užbaigimo aktas, komisija leidžia pradėti pastatą eksploatuoti. Tačiau po to signalizacijos kažkodėl išjungiamos“, - aiškino ji.
D.Varnaitė tikino jau kreipusis į kultūros ministrą Arūną Gelūną, kad dėl tokios padėties būtų sušauktas atsakingų institucijų atstovų pasitarimas.
Gali degti daugiau bažnyčių
Seimo nario, buvusio KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo Naglio Puteikio teigimu, Tytuvėnų bažnyčioje buvo įrengta naujausia priešgaisrinė įranga ir signalizacija. Tačiau, anot jo, niekas iš objekto pripažinimo tinkamu naudoti komisijos narių nepareikalavo išbandyti, kaip priešgaisrinė signalizacija perduoda signalą saugos tarnybai ar gaisrinei, nors PAGD taisyklės to reikalauja. „Mūsų žiniomis, ši signalizacija nebuvo iki galo prijungta“, - vakar sakė parlamentaras.
Pasak N.Puteikio, už tai atsakingi PAGD Šiaulių ir Kelmės rajonų skyrių pareigūnai. Jie pasirašė priešgaisrinės signalizacijos priėmimo aktus, bet nepatikrino, kaip ji veikia.
N.Puteikis įsitikinęs, kad kultūros vertybės krašto bažnyčiose saugomos be tinkamos priešgaisrinės signalizacijos. Dėl to, jo nuomone, gali kilti ir daugiau gaisrų, pirmiausia - bažnytinio paveldo ansamblyje Paberžėje. „Mane kankina nuojauta, kad Lietuvos dangų nušvies ir daugiau gaisro pašvaisčių. Jos bus nudažytos degančių kultūros ir meno vertybių spalva“, - pažymėjo jis.
Signalizacija suveikė
PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys stebėjosi paveldosaugininkų kaltinimais. Anot jo, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis buvo tikrintas įstatymų nustatyta tvarka.
Anot A.Čiuplio, vienuolyno pastatą po rekonstrukcijos priėmęs PAGD inspektorius patikino, kad priešgaisrinė signalizacija išbandyta ir suveikė. Tada buvo užpildyta nustatytos formos anketa, kurioje pažymėta, kad visi projekte keliami reikalavimai išpildyti ir pasirašytas statybų baigimo aktas. „Teigti, gerai ar blogai inspektorius padarė, yra ikiteisminio tyrimo objektas“, - pabrėžė A.Čiuplys.
Tinkama priešgaisrinių sistemų veikla, pasak A.Čiuplio, pirmiausia yra pastatų savininkų rūpestis. „Objekto savininko pareiga užtikrinti priešgaisrinę saugą ir pasirūpinti, kad visos su tuo susijusios sistemos veiktų“, - netuščiažodžiavo jis.
Rašyti komentarą