Europos Komisija (EK) pateikė siūlymą skirti iki 2 proc. metinės apyvartos dydžio baudas už Europos Sąjungos (ES) duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimus. Lietuvoje didžiausia bauda už tokį pažeidimą pernai siekė tik 500 litų.
Turbūt kiekvienas mūsų elektroniniu paštu, ypač asmeniniu, gauname keistų pasiūlymų, pavyzdžiui, pigiau susiremontuoti stogą, nors jums ant galvos niekas nelaša, arba apsišiltinti namą, nors gyvenate daugiabutyje, ir t. t. Jeigu tokius laiškus siunčia nepažįstami ūkio subjektai, greičiausiai jie yra Duomenų apsaugos įstatymo pažeidėjai.
Didžiausia bauda, pernai Lietuvoje skirta už tokį pažeidimą, lengvai pakeliama - 500 litų. Gal todėl el. pašto dėžutės turinys nesiliauja stebinti keisčiausiais pasiūlymais.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), praėjusiais metais nagrinėdama 42 skundus dėl neteisėto duomenų naudojimo tiesioginės rinkodaros tikslais, nustatė 15 pažeidimų. „Neteisėtas duomenų naudojimas tiesioginei rinkodarai yra dažniausias Duomenų apsaugos įstatymo pažeidimas mūsų šalyje. Baudžiamos tos įmonės, kurios asmens duomenis renka be žmonių sutikimo. Tarkime, nusiperka juos juodojoje rinkoje ar gauna „dovanų“ iš kitų kompanijų“, - LŽ sakė VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vedėja Aušra Gučienė.
Anot jos, būna ir tokių atvejų, kai žmonės neprisimena, kad patys kur nors užrašė savo telefono numerį arba el. pašto adresą tik norėdami gauti kokios nors parduotuvės nuolaidų kortelę ar pildydami įvairių loterijų lapelius. „Tai pagrindiniai būdai įmonėms teisėtai susirinkti potencialių klientų kontaktus. Kai kuriose anketose dar pateikiamas klausimas, ar žmogus leidžia savo duomenis naudoti trečiosioms šalims, t. y. kitoms bendrovėms. Jei atsakysi „taip“, vėliau neįrodysi, kad neleidai bet kam naudoti savo asmeninių duomenų. Taigi reikia neskubėti ir atidžiai perskaityti visus pildomų anketų punktus“, - perspėjo A.Gučienė.
Tačiau jei esi tikras, kam nurodei savo duomenis, o kam - ne, gali pateikti inspekcijai skundą dėl nežinomų kompanijų siunčiamų reklaminių pasiūlymų el. paštu ar telefono SMS žinutėmis.
Nebūtina atskleisti, ko prašo
Ar pirkėjas galėtų gauti prekybos tinklo nuolaidų kortelę, jeigu nurodytų tik savo vardą ir pavardę? A.Gučienė teigia, jog įmonė neprivalo išduoti nuolaidų kortelės, jei žmogus nenurodo jos prašomų duomenų. Tačiau tai priklauso dar ir nuo to, kokia yra kortelės paskirtis: ar su kortele tik suteikiamos nuolaidos, ar ji naudojama ir atsiskaitymams. „Pagrindinė taisyklė - draudžiama prašyti asmens kodų ir naudoti juos tiesioginės rinkodaros tikslais“, - pabrėžė VDAI skyriaus vedėja.
Prekybos tinklo „Iki“ savininkės UAB „Palink“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta sakė, kad telefonas ir el. paštas nėra privaloma informacija, kurią reikia atskleisti norint gauti, pavyzdžiui, lojalumo kortelę „IKI premija“. „Nurodytas telefono numeris leidžia greičiau susisiekti su pirkėju ir pranešti, kada bei kur jis gali atsiimti pagamintą nuolaidų kortelę. El. paštas taip pat praverčia norint susisiekti su pirkėju, informuoti apie pasiūlymus. Tačiau asmens kodas šiai kortelei gauti yra būtinas, nes ji susieta su kliento sąskaita, kurią jis gali papildyti ir naudoti atsiskaitydamas už prekes. Asmens kodas padeda išvengti painiavos, kai pasitaiko du žmonės, turintys tokį patį vardą ir pavardė“, - aiškino V.Lopeta.
Viena LŽ skaitytoja pasakojo, kaip išsigando, kai į jos duris pasibeldė policija ir pasiteiravo, ar šiuo adresu gyvena vyriškis, kuris iš bendrovės „Moment Credit“ yra paėmęs paskolą ir negrąžina pinigų. „Tai mane paskatino labiau susirūpinti savo duomenų saugumu“, - teigė moteris.
Siūlo didinti baudas
VDAI direktorius Algirdas Kunčinas sutinka, kad Lietuvoje skiriamos baudos už duomenų apsaugos teisių pažeidimus yra per mažos: „Ne kartą raginome įteisinti 4-5 kartus didesnes baudas. Tačiau kol kas šie siūlymai - tik projekte, kuris laukia savo eilės Seime. Antai Estijoje baudos gerokai didesnės negu Lietuvoje. Nors maksimali bauda ten nebuvo taikoma, visi žino, kad ji gali būti skirta, todėl duomenis tvarko atsakingiau.“
Kalbėdamas apie EK siūlomas maždaug 2 proc. metinių pajamų dydžio baudas, A.Kunčinas pabrėžė, kad kol kas jos gana abstrakčios, todėl turės būti konkrečiau apibrėžtos, už kokius pažeidimus, kokiais atvejais galės būti skiriamos. Anot jo, iš esmės įstatymų pakeitimais EK siekia didesnio privatumo elektroninėje erdvėje.
„Bus suvienodintos įvairiose šalyse galiojančios skirtingos duomenų tvarkymo taisyklės. Pavyzdžiui, Lietuvoje tvarka vienokia, Latvijoje - kitokia. Taip pat bus stiprinami nacionalinių duomenų apsaugos institucijų įgaliojimai: asmuo galės kreiptis į savo valstybės inspekciją dėl problemų visoje ES ir už jos ribų. Daugiau teisių įgis ir duomenų subjektas - žmogus galės susipažinti, kas saugo duomenis apie jį, ir turės teisę būti „pamirštas“ - t. y. pareikalauti, kad jo duomenys būtų ištrinti iš atitinkamų bazių. Be to, numatomas gana trumpas laikas, per kurį įmonės turės pranešti inspekcijai apie šiurkščius duomenų apsaugos teisinius pažeidimus“, - vardijo pakeitimus A.Kunčinas.
VDAI direktoriaus skaičiavimu, ES direktyvos pakeitimai užtruks kokius metus ar pusantrų. Jis tikisi, kad 2013-aisiais duomenų apsaugos direktyva įsigalios, o vėliau turės būti perkelta į nacionalinę teisę. Iš viso praeis kokie 3 metai, kol EK pataisos įsigalios ir Lietuvoje.
Rašyti komentarą