Pusę Europos sukausčius neregėtiems šalčiams, prisiekę sveikuoliai džiaugiasi, kad pagaliau gerokai atšalo, ir jie gali maudytis eketėse, nes iki Naujųjų žiemos, galima sakyti, nebuvo – tik kelis kartus pasnyguriavo. Ledinis vanduo jų negąsdina – organizmas įpratęs, nes maudosi ištisus metus.
Po maudynių – tarsi prie laužo
„Žiemą maudytis atvirame telkinyje – šilčiau nei vasarą. Vasarą vanduo šaltesnis už orą, o žiemą – šiltesnis: jeigu oro temperatūra 15–20 laipsnių šalčio, tai vandens – 4 laipsniai. Taigi pasakymas, kad ruoniai šildosi eketėje, atitinka teisybę. Šildomės, bet trumpai – tikrai ne pusvalandį, o vos minutę“, – paprašyta paaiškinti, kaip nesušąla ir po ledinių maudynių nenumiršta, šypsodamasi aiškino Vilniaus sveikuolių klubo „Gilužis“ vadovė Genutė Slavinskienė. Niurktelėję vandenin drąsuoliai greit iššoka, nusišluosto, apsirengia, karštos arbatėlės iš termosiuko išgeria ir keliauja namo. Viskas užtrunka vos pusvalandį.
„Po maudynių kūnas maloniai dega. Tarsi arti prie laužo stovėtum. Net nesinori rengtis. Paskui pusę dienos kūnas atrodo kaistantis“, – ne sykį po maudynių patirtą malonumą bando nusakyti G. Slavinskienė.
Visus, besidominčius sveika gyvensena ar tik laukiančius progos niurktelėti į ledinę eketę, G. Slavinskienė kviečią šį šeštadienį, apie vidurdienį, atvykti į Pilaitę, prie Salotės ežero, kur vyks maudynės „Vilniaus ruoniai 2012“. Programoje – šventės atidarymas, žvalumo mankšta, bėgimo varžybos, maudynės eketėje, ,,indėniška“ pirtis ant ežero kranto, sveikuoliškas pyragas, arbata, košė, laužas, žaidimai, apdovanojimai. Po maudynių sveikuoliai kaitinsis pirtyje, šoks į eketę, išlipę vėl kaitinsis pirtelėje...
Ledinis vanduo gydo
Žinoma, visos šios atrakcijos numatytos tik šventės dalyviams. Smalsuoliams viską teks stebėti iš šalies ir varvinti seilę. Tačiau apsisprendę jie taip pat gali prisijungti prie ruonių. „Tereikia nebijoti, nusimesti striukę ar kailinius, kartu su mumis pabėgioti, padaryti mankštą, gerai įšilti ir suprakaituoti. Tada pats užsimanysi nusirengti, atsigaivinti ir kelioms sekundėms niurktelėtų į eketę. Gal ir antrą kartą tai padarysi“, – ruonių maudynių pradžiamokslį išdėsto G. Slavinskienė.
Ji pati į sveikuolių veiklą pasinėrė prieš dešimtmetį, sulaukusi 50-ties. Puikiai prisimena pirmąsias savo maudynes, kurioms ryžosi susirinkus grupelei bendraminčių. Visi pabėgiojo, padarė mankštą, apšilo ir nėrė į eketę. Nieko blogo nenutiko. „Šaltas vanduo gydo, ramina, nuotaiką kelia“, – sako Genutė. Aišku, jeigu neturėsi saiko ir proto, 10–15 minučių eketėje maudysiesi ir plaukiosi, tai sušalsi. Bet jeigu tik 10–15 sekundžių, nieko blogo. Vienintelis pavojus – neatsargiai nardydamas, plaukiodamas gali palįsti po ledu ir neišlįsti.
Įprastai iškertamos eketės dydis būna 3x5 m. Savaitgaliais prie G. Slavinskienės pamėgto Salotės ežero susirenka apie 20 žmonių, tad vietos eketėje užtenka maždaug keturiems žmonėms. Kol vieni maudosi, kiti apšilinėja. Kai pirmieji išlipa, sušoka kiti. Yra sveikuolių, G. Slavinskienės teigimu, visą žiemą ežere besimaudančių kiekvieną dieną. Jie ir neleidžia eketei užšalti. Kitaip tektų ją kirsti kiekvieną dieną, o tai – nedidelis malonumas. Kartais ledo sluoksnis gali siekti kelias dešimtis centimetrų, tik virš eketės kiek plonesnis.
Ledines maudynes inspiruoja adrenalino poreikis
Nenuostabu, kad nuo šalčio sproginėjant radiatoriams bei šilumos trasoms, sveikuoliai tikina, kad šalčiai jų negąsdina. Kailiniuoti nevaikšto, bet ir nesišaldo – rankas, kojas, galvą laiko šiltai ir yra sveiki. G. Slavickienė sako, kad per tuos dešimt metų, kai maudosi eketėje, sloga, kosuliais, gripu ir peršalimo ligomis nesirgo.
Kaip išsiugdyti tokį puikų imunitetą, kaip pasiruošti maudynėms, kad po jų nesusirgtum? Nuo ko pradėti? „Mes nubėgam 1–2 kilometrus. Kas kiek gali, pagal amžių. Vyresni mažiau, jaunesni – daugiau. Padarom mankštą ir neriam į eketę. Pasiniurkai, paneri kokius 3 kartus, išlipi, nusišluostai rankšluosčiu ir apsirengi, arbatėlės karštos išgeriam. Pasikalbam ir išsiskirstom“, – būtinybe tapusį ritualą nusako moteris.
G. Slavinskienė niekada nesiskundė sveikata, visą gyvenimo buvo atspari ligoms, o jos norą maudytis eketėje paskatino troškimas išbandyti ką nors naujo, gal net adrenalino poreikis, be to, susiorganizavo sveikuolių klubas, susibūrė bendraminčių grupė, ir prasidėjo...
Brandaus amžiaus sulaukusi moteris džiaugiasi – jau dešimt metų ligos prie jos nekimba, neskauda nei sąnariai, nei klubai, nekamuoja nė radikulitas. „Ne vienas iš mūsų niekuo nesiskundžia, nors maudomės bet kokiu oru“, – patikina.
Užgaulų žodį pasako, pavadina nevispročiais
Ne visada aplinkiniai į sveikuolių ruonių veiklą reaguoja sveikai. Kartais praeidami užgaulų žodį pasako, nevispročiais pavadina, pirštą ties smilkiniu pasukioja, bet sako nekreipianti į tai dėmesio. G. Slavinskienė ir nesistebi – stovinčiajam su kailiniais ant kranto ir drebančiam jie tokie iš tikrųjų atrodo: ateina žmogus prie ežero, nusirengia drabužius ir nuogas šmakšt į eketę...
Vilnietė primena, kad Vilniaus sveikuoliai jau ruošiasi didžiosioms maudynėms „Palangos ruoniai 2012“, kurios įvyks vasario 18-ąją prie Palangos tilto. Palanga tą dieną atgyja, nes į tradicinę grūdinimosi šventę suvažiuoja ne tik keli šimtai maudynių mėgėjų, bet ir daug smalsuolių, stebinčių, kaip žmonės neria į ledinę jūrą.
Pasakymą, kad vyrai sveikuoliai, mėgstantys maudytis eketėje, vėliau turi prostatos problemų, G. Slavinskienė neigia: „Abejoju.. Jeigu kam taip nutiko, vadinasi, prieš nerdamas į vandenį jis jau turėjo tą problemą. Juk ta prostata – ne kūno paviršiuje, o viduje. Daugybė vyrų maudosi, beje, tai reikia daryti su pilna šlapimo pūsle. Iššokę iš vandens kai kurie netgi apsitrina sniegu, ir dar nė vienas neperšalo.“
Rašyti komentarą