Šiuo metu Lietuvoje saugomos teritorijos užima daugiau kaip 998 tūkst. ha, t.y. apie 15,3 proc. šalies teritorijos. Neseniai Lietuvoje įsteigti aštuoni nauji valstybiniai gamtiniai draustiniai. Jie įkurti vertingiausiose saugomose teritorijose, kuriose kyla didžiausia grėsmė rūšims ir natūralioms buveinėms.
„Naujieji draustiniai – tai Adomiškio, Svirplinės, Smiltynės, Rūžo, Jurgelionių ir Margupio botaniniai, Šaltuonos ir Žaliosios pievų botaniniai – zoologiniai. Jų bendras plotas sudaro 279,27 ha. Jų ribas ir nuostatus patvirtino Vyriausybė, – sako Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių specialistė Diana Rakauskaitė. – Draustinius buvo numatyta įkurti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose įgyvendinus Buveinių direktyvos nuostatas, tai yra, siekta suteikti šioms teritorijoms, kuriose yra Europos bendrijos svarbos saugomų rūšių ir buveinių, teisinį apsaugos režimą, todėl jie yra labai svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai“.
D. Rakauskaitė pasakoja, kad kiekvienas draustinis yra specifinis ir savitas savo gamtine struktūra, gyvūnijos ir augalijos įvairove. Pavyzdžiui, Margupio botaniniame draustinyje saugomi dygiųjų krūmynų bendrijas formuojantys kadagynai. „Šis kadagynas yra likutis anksčiau gausiai augusių dygiųjų krūmynų plotų Dubysos ir jos intakų slėnių šlaituose. Čia saugoma į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dygiosios slyvos populiacija, taip pat ir melsvasis gencijonas“, – aiškina viešųjų ryšių specialistė.
Tuo tarpu Rūžo botaniniame – zoologiniame draustinyje saugoma pūslėtoji aldrūnė. „Tai itin retas, plūduriuojantis vabzdžiaėdis vandens augalas. Šio augalo populiacija čia yra pati didžiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Draustinis įsteigtas Rūžo ežero dalyje. Šio krašto gamtinės sąlygos yra labai palankios pūslėtajai aldrūnei. Šiame ežere aptinkama ir kita saugoma rūšis – plačioji dusia, o pelkinėse buveinėse – mažos sraigutės: pūstoji ir mažoji suktenės bei keturdantė“, – sako D. Rakauskaitė.
Pasak specialistės, Jurgelionių botaninis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti retą ir savitą Lietuvoje miško buveinę, kurioje gausu retų žolinių augalų. Trys draustiniai įsteigti Ukmergės rajono terotorijoje. Tai Adomiškio, Smiltynės ir Svirplinės botaniniai – zoologiniai draustiniai. Pasak D. Rakauskaitės, visuose jų randama retų rūšių gyvūnų ir augalų.
„Anykščių rajono Žaliosios pievų botaniniame – zoologiniame draustinyje gausu saugomų augalų. Čia auga mažoji ir vyriškoji gegužraibės, pievinė gencijonėlė, baltijinė ir raudonoji gegūnės, žalsvažiedė blandis, daug drugių, žirgelių rūšių. Šaltuonos botaninis – zoologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti retų drugių populiacijas, retus moliuskus bei natūralias pievų ir miškų buveines“, – pasakoja viešųjų ryšių specialistė.
Saugomų teritorijų sistemos steigimo tikslai – saugoti ne tik gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, bet ir kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, vykdyti mokslinius tyrimus ir aplinkos būklės stebėjimus, atkurinėti gamtos išteklius ir kt. Pasak specialistų, sparti ekonominių bei socialinių sąlygų kaita daro įtaką saugomoms teritorijoms, todėl jų saugojimo sistema tampa vis sudėtingesnė ir labiau išplėtota. Saugomos teritorijos ilgainiui tampa integruota gamtosaugos dalimi.
Rašyti komentarą