Išradingi žmonės sugeba savo laisvalaikį praleisti smagiai ir įdomiai neišleidę nė lito. Tačiau net ir pačius išradingiausius gali nustebinti kvapą gniaužiantis pasivaikščiojimas po žmogaus nepaliestą pelkę – tiesa, ne po pačią organinę pliurzę, bet dailiais lentų takeliais viršum jos.
Vienintelė Lietuvoje
Kauno rajono savivaldybės teritorijoje į pietryčius nuo Kauno, už Vaišvydavos gyvenvietės, stūkso Dubravos miškai, o juose – unikali laukinės gamtos teritorija, Dubravos rezervatine apyrube vadinama. Terminas rezervatinė apyrubė reiškia „nedidelio ploto gamtinį arba kultūrinį rezervatą, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija“. Kitaip tariant, tai – mažiausiai administravimo sąnaudų reikalaujanti valstybės saugoma teritorija. Ir Lietuvoje tokia yra tik viena – būtent Dubravos rezervatinė apyrubė.
Šią teritoriją saugoti oficialiai apsispręsta 1968 m., tad jau beveik pusšimtį metų ten auga žmogaus nejudinamas 150 metų senumo miškas, pušynai, kone ketvirtadalį teritorijos užima vaizdinga apyrubės aukštapelkė, kurios saugojimas yra viena svarbiausių rezervato paskirčių.
Poilsis nuo triukšmo
Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija savo lankstinukuose skelbia, kad visa rezervato teritorija apima 120 ha plotą, kuriame auga storos ir ypač aukštos pušys. Per visas įdomiausias rezervato vietas vingiuoja 1,9 km ilgio pažintinis takas, pakeliui išdėstyti 8 informaciniai stendai, kurie supažindina lankytojus su vietovės augalijos ir gyvūnijos ypatumais.
Šis takas buvo įrengtas dar 2005 metais. Per tą laiką jį ypatingai pamėgo vietiniai Vaišvydavos gyventojai. Čia gyvenančiai ir kultūros vadybą Kaune studijuojančiai Monikai Paužaitei Vaišvydavos pelkė, kaip ją vadina vietiniai gyventojai – brangi vieta, kurią visada parodo savo svečiams ir kur mėgsta sugrįžti pati. „Ten tokia svaiginanti ramybė, absoliutus poilsis vos už kelių kilometrų nuo mano namų: girdėti, kaip siūbuodami girgžda šimtamečių pušų kamienai; nuvirtę sausi medžiai, kerpės, kelmai, dažnai pasirodantys laukiniai žvėrys ir paukščiai palieka laukinės gamtos įspūdį. Juo labiau, kad tai ir yra pati tikroji laukinė gamta, o ne sukurtas parkas“, – įspūdžiais dalijosi nuo vaikystės rezervatą pamėgusi mergina.
Keblu surasti
Deja, šį išskirtinį Lietuvos gamtos objektą surasti nėra paprasta. Šią teritoriją aptikusi ir ja susidomėjusi prisiekusi keliautoja Aušra Jasaitienė stebisi, kad informacija apie unikalią pelkę vis dar sunkiai pasiekiama ne tik kauniečiams, bet ir miesto svečiams.
„Kauno TIC apie šį objektą informacijos neturi, nuorodų, vedančių link jo, irgi nėra, tad jei ne atsitiktinis apsilankymas Kauno marių regioninio parko lankytojų centre, matyt, kad ir man šis stebuklingas miškas vis dar taip pat būtų apgaubtas paslapties skraiste“, – apgailestavo Aušra, savo įspūdžius, išsamų kelio aprašymą ir žemėlapį pateikusi pasakojimų apie keliones interneto svetainėje.
Rašyti komentarą