Lietuvą užgriuvę šalčiai prispaudė ir laukinę gamtą. Specialistų teigimu, labiausiai šį laikotarpį kenčia paukščiai, kurie priklausomi nuo žmonių. Tačiau dėmesio reikalauja ir visa gyvūnija. Gelbėtojams darbą apsunkina gausybė signalų apie netikras nelaimes. Ypač dažnai žmonės klysta, manydami, kad paukščiai prišalo prie ledo.
Gyvūnų globėjų asociacijos vyr. specialistė Lolita Grėblikienė portalą Alfa.lt tikino, kad visų pirma reiktų įsitikinti, kad gulbė tikrai yra prišalusi. Toks pavojus iškyla tik tada, kai temperatūra nukrinta bent iki dvidešimties laipsnių žemiau nulio.
L. Grėblikienė sakė, kad dažniausiai žmones apgauna tai, jog paukštis ilgai tupi susigūžęs ramybės būsenoje – taip gulbės nejudėdamos gali pratupėti net kelias valandas. Paukštis tokiu būdu taupo energiją, dažnai net galvą po sparnu paslepia.
Reiktų žinoti, kad prišalusi gulbė ramiai netupi – ji, bandydama išsilaisvinti, plaka sparnais, dažnai aplink net galima pastebėti kraujo pėdsakų.
Tačiau didžiausią pavojų gulbėms kelia ne atšiaurios klimatinės sąlygos, o žmonių nesupratingumas. Dėl į pietus žiemoti neskrendančių paukščių dažnai kalti būna žmonės. Taip paukščiai įpranta savarankiškai neieškoti maisto, o atėjus šaltajam laikotarpiui nemato būtinybės išskristi.
„Gulbių negalima lesinti net ir žiemą, antraip jos tupinės netoli ežerų pakrantės ir neišskris į neužšąlančius vandens telkinius“, – sakė L. Grėblikienė.
Tačiau, jei jau žmonės pradėjo rūpintis kuriame nors vandens telkinyje apsistojusiais paukščiais, tai reikia daryti nuolat.
„Gulbės puikiai prisimena savo maitintojus. Būna, kad žmonės ateina persirengę kitais drabužiais, tačiau paukščiai iš toli juos atpažįsta“, – pasakojo specialistė.
Pasirodo, net ir smulkieji paukščiai puikiai atsimena, kokiose lesyklėlėse buvo maitinti. Pirmiausia jie tikrina tas vietas, kur maisto rado ir praėjusią žiemą. Todėl kartą pradėję maitinti paukščius, žmonės turėtų tai daryti nuolat.
„Pas mus patenka daug ir įvairių gyvūnų. Reikia suprasti, kad dabar žiema ir šalta visiems. Todėl kiekvieną kartą reiktų įsitikinti, ar gyvūnui, paukščiui pagalba išties reikalinga“, – sakė moteris.
Žvėrims lengviau
Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Antanas Valinčius tikino, kad žvėrys šiuo metu itin didelių sunkumų miškuose nepatiria. Medžiotojai nuolat į šėryklas veža maisto, o ir sniego nedaug.
„Problemų atsirastų, jei gausiai prisnigtų, tada atleistų. Tada sniego viršuje atsiranda ledo pluta, kuri darosi pavojinga žvėrims“, – sakė medžiotojas.
Tai, kad sniego nedaug, smarkiai palengvina žvėrių gyvenimą. Paprastai gyvūnai, kurie neužmiega žiemos miegu, niekad neprigula ant sniego. Stirnos, elniai, briedžiai sniegą nukapsto iki plikos žemės. Išimtis – tik šernai, kurių kailis toks, kad, į vieną krūvą sukritus keliolikai šių žvėrių, nė vienam jų nebūna šalta.
Nemažai kitų gyvūnų žiemoja urvuose, įvairiuose guoliuose, kuriuos įsirengia brūzgynuose.
Rašyti komentarą