Aukštesnė lauko temperatūra paprastai reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą. Regis, tai savaime suprantama visur, tik ne Lietuvoje. Štai ir Vokietijos šilumos vartotojams pernai augusios gamtinių dujų ir mazuto kainos – nė motais. Jie už šildymą pernai sumokėjo 160 eurų mažiau negu 2010-aisiais.
Praėję metai Vokietijoje buvo vieni iš penkių šilčiausių per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1881 metų. Dėl to šalyje sunaudota apie 15 proc. mažiau energijos, skelbia vokiečių žiniasklaida.
Nepaisant nesustabdomai augančių gamtinių dujų bei mazuto kainų, vokiečių namų ūkiai už šildymą praėjusiais metais vidutiniškai mokėjo apie 160 eurų (552 litų) mažiau negu 2010-aisiais. Tai reiškia, kad kasmėnesinė sąskaita už šildymą Vokietijoje vidutiniškai buvo mažesnė maždaug 13 eurų (45 litais). Maža to, kai kurios šeimos per metus galėjo sutaupyti netgi nuo 200 iki 300 eurų (690–1035 litų).
Pagal Vokietijoje galiojančius įstatymus šilumos vartotojai už šildymo sezono metu jiems suteiktas paslaugas moka visus metus. Tai leidžia išvengti padidėjusių išlaidų žiemos metu. Kartu palaikomas ir pastovus vartojimo lygis, o tai yra naudinga verslo įmonėms. Metų pradžioje kasmėnesinė įmoka už šildymą nustatoma pagal praėjusio laikotarpio rodiklius, o jiems pasibaigus, sumokėtų mokesčių suma perskaičiuojama, atsižvelgiant į realias energijos sąnaudas.
Didesni būstai, panašios sąskaitos
Vidutiniškai viena vokiečių šeima už šildymą pernai sumokėjo po 907 eurus (3129 litus), o kas mėnesį jų gaunamose sąskaitose būdavo įrašyta po 75,6 euro (261 litą).
Tai gali pasirodyti nemaža pinigų suma, ypač vasaros viduryje, kai šildymo tikrai nereikia, o žiema dar atrodo labai toli. Be to, Vokietijoje vidutinė temperatūra yra aukštesnė negu Lietuvoje, o vokiečių gyvenami namai daugeliu atvejų yra renovuoti, vadinasi, jų šildymui reikia mažiau energijos. Vis dėlto reikia turėti galvoje ir tai, kad Vokietijos gyventojai gyvena didesniuose būstuose nei lietuviai, o jų pajamos – gerokai didesnės.
2008 metais nuosavuose būstuose įsikūrusiems Vokietijos namų ūkiams vidutiniškai teko po 117 kvadratinių metrų naudingojo ploto, o nuomininkams – po 69 kv. metrus. Lietuvoje 2009 metais vidutinis būsto (nuosavo ir nuomojamo) dydis siekė 63 kv. metrus, taigi ir šildyti reikėjo gerokai mažesnį plotą.
Naujausiais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos paskaičiavimais, šalies vartotojams už 60 kv. metrų dydžio būstą už praėjusį sausio mėnesį gali tekti vidutiniškai mokėti apie 450 litų (130,4 euro).
Turint galvoje, kad Lietuvoje šildymo sezonas trunka apie šešis mėnesius, ir įsivaizduojant, kad toks šildymo intensyvumas būtų palaikomas visą šį laikotarpį, išeitų, kad tokio standartinio būsto gyventojai per metus šildymui išleistų apie 2700 litų (782 eurus). Žinoma, iš tiesų sumokama mažiau – sausis paprastai yra vienas šalčiausių mėnesių, ir jo metu šildyti tenka daugiau nei įprasta.
Pajamų skirtumai
Grįžtant prie situacijos Vokietijoje, užtenka nurodyti, kad turtingiausioje ES valstybėje vidutinės namų ūkio pajamos 2008 metais siekė 2700 eurų (daugiau nei 9300 litų). Lietuvoje 2010 metais „Swedbank“ ekspertų atliktas tyrimas parodė, kad namų ūkiai vidutiniškai gauna po 1922 litus (557 eurai) pajamų, tačiau net ketvirtadalis šeimų priverstos verstis su pajamomis, mažesnėmis nei 1000 litų (290 eurų).
Tai rodo, kad vokiečių šeimos šildymui vidutiniškai per metus išleidžia gerokai mažesnę pajamų dalį negu lietuviai. Todėl jos taip pat gali skirti daugiau lėšų kitoms reikmėms tenkinti, o tai teigiamai veikia visą šalies ekonomiką.
Būtent dėl to tenka apgailestauti, kad Lietuvoje šilta pirmoji šildymo sezono pusė vartotojams neatnešė jokio palengvėjimo – netgi nepaisant to, kad, priešingai nei vokiečiai, kiekvieną mėnesį gauname skirtingo dydžio sąskaitas, kurios turėtų tiesiogiai priklausyti ne tik nuo dujų kainos, bet ir temperatūros pokyčių.
Rašyti komentarą