Ketvirtadienį pirmajame laikinosios parlamento tyrimo komisijos dėl situacijos bankrutuojančiame banke „Snoras“ posėdyje aptartas komisijos darbo reglamentas. Komisija nusprendė išrinkti du komisijos pirmininko, opozicijos lyderio Valentino Mazuronio, pavaduotojus.
„Mano skaičiavimais, turime 116 dienų, jeigu atimsime išeigines, būtų 84 dienos. Kiekvienam klausimui 6 dienos“, – komisijos posėdį pradėjo jos pirmininkas V. Mazuronis.
Komisija po to, kai beveik vienbalsiai nuspręsta jo neskelbti uždaru, ėmėsi formalių darbo organizavimo veiksmų.
V. Mazuronis pasiūlė išrinkti du jo pavaduotojus – vieną iš valdančiųjų, kitą – iš opozicijos.
„Tai duotų komisijos darbo pasirengimui konstruktyvumo“, – patikino V. Mazuronis.
Komisija nusprendė, kad su bankrutuojančiu banku „Snoras“ susiję klausimai, kurie buvo suformuluoti opozicijos ir valdančiųjų pastangomis, bus sugrupuoti į tris blokus – bankų kontrolė, banko „Snoras“ bankroto procedūra ir galimi piktnaudžiavimo atvejai.
KUODIS: SEIMO KOMISIJĄ DĖL „SNORO“ GALI DOMINTI PARLAMENTARŲ SĄSAJOS
V. Mazuronis taip pat pranešė, kad jau yra kreiptasi į Seimo Antikorupcijos komisiją, Biudžeto ir finansų bei Audito komitetus, kad pastarieji laikinajai tyrimo komisijai pateiktų visą turimą informaciją apie banko „Snoras“ griūties aplinkybes.
Pasiūlė nedubliuoti ikiteisminių tyrimų
Posėdžio metu, aptariant komisijos darbo organizavimą, konservatorius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras paragino kolegas nesikišti į su banku „Snoras“ susijusius ikiteisminius tyrimus.
„Manau, jog mums būtina pasidomėti, ar kai kuriais klausimais, kuriuos mes nagrinėsime, nėra vykdomi ikiteisminiai tyrimai. (...) Visa tai žinoti verta“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti situaciją banke „Snoras“, išvadas ir pasiūlymus Seimui turės pateikti iki šių metų birželio 1 d. Laikinajai tyrimo komisijai teks atsakyti į 14 klausimų.
IRONIŠKA: KOMISIJAI DĖL „SNORO“ VADOVAUS MAZURONIS
Per ankstesnę neeilinę sesiją sausio 19 d. Seimas parėmė konservatorių iniciatyvą ir išbraukė iš darbotvarkės siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“, nors protestuodama prieš tokį sprendimą opozicija buvo palikusi Seimo posėdžių salę. Vėliau 47 Seimo narių grupė užregistravo iniciatyvą dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo šių metų sausio 30 dieną.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete po uždaro posėdžio, kuriame dalyvavo LB, Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Generalinės prokuratūros atstovai, nuspręsta leisti Seimui svarstyti laikinosios komisijos dėl situacijos „Snore“ sudarymo klausimą.
Jokių kontaktų su interesų grupėmis
Tyrimo komisijos Seime idėją vieni pirmųjų kėlė „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija. Tai prisiminęs Petras Auštrevičius pasiūlė kolegoms apriboti bendravimą su šia interesų grupe.
„Gatvėmis vaikščioti nereikia bijoti, tačiau reikia žinoti, į kokius namus užeiname. (...) Siūlau diskretiškai laikytis nekontaktavimo su interesų grupėmis“, – aiškino P. Auštrevičius.
Komisijos nariai tokį siūlymą palaikė.
Reikalauja ataskaitos
Kone daugiausia ginčų kilo dėl banko „Snoras“ inspektavimo, kuris buvo atliktas iki jo nacionalizavimo, medžiagos.
Tiek V. Mazuronis, tiek kiti komisijos nariai aiškino, jog minėta inspektavimo ataskaita yra labai reikalinga.
Krikščionių partijos frakcijos Seime narys Vidmantas Žiemelis patikino, jog jis kreipėsi į dabartinį „Snoro“ bankroto administratorių, tačiau Seimo nariui buvo pasakyta, kad banko inspektavimo informacija nebus pateikta.
„Darbietis“ Kęstutis Daukšys aiškino, jog Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas jau kreipėsi į Lietuvos banką (LB) ir dabartinį „Snoro“ administratorių dėl inspektavimo medžiagos.
Konservatorius Jurgis Razma patikino, kad inspektavimo medžiaga Seime yra.
„Koncentruota pažyma yra slaptojoje raštinėje. Kol kas tik aš vienas esu ją peržiūrėjęs“, – kalbėjo parlamentaras.
Visgi komisija nusprendė kreiptis į LB ir „Snoro“ administratorių dėl banko inspektavimo medžiagos.
Prašo deklaruoti interesus
Laikinosios komisijos posėdyje konservatorius J. Razma pasiūlė kiekvienam komisijos nariui užpildyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas. Deklaracijos projekte prašoma paminėti bet kokius santykius su banku „Snoras“ ar buvusiais jo vadovais.
„Šito reikia tam, kad vykdant tyrimą nebūtų viešai paskelbiama visokių sensacijų, pavyzdžiui, kad vienam ar kitam parlamentarui buvo pasiūlytas koks ypatingas banko „Snoras“ produktas. „Snoro“ klausimas yra jautrus, todėl galėtume priimti nestandartinį sprendimą“, – dėstė parlamentaras.
Seimo nario iniciatyva neįtiko „darbiečiui“ K. Daukšiui, nors žurnalistams po posėdžio tvirtino, jog jokių sąsajų su „Snoru“ neturintis.
Apie skaidrumą ir izoliaciją nuo interesų grupių kalbėjęs P. Auštrevičius komisijos nariams taip pat pasiūlė į pagalbą, tiriant situaciją „Snore“, pasitelkti nepriklausomus bankų ekspertus.
„Snoro“ komisija „ant kilimėlio“ gali išsikviesti ir Šarkiną
Komisijos pirmininkas V. Mazuronis neatmetė galimybės, kad gali būti iškviestas ir buvęs Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.
„Tikrai atrinksime pavardes tuo principu, apie kurį kalbėjome. Mano asmenine nuomone, tie, kurie vadovavo ir buvo atsakingi už banko („Snoras“ – Alfa.lt) kontrolę, neabejotinai galėtų suteikti svarbius atsakymus. Ponas Šarkinas, jeigu aš teisingai atsimenu, vadovavo Lietuvos bankui“, – ketvirtadienį po pirmojo laikinosios tyrimo komisijos dėl situacijos banke „Snoras“ posėdžio žurnalistams sakė V. Mazuronis.
R. Šarkinas Lietuvos bankui vadovavo 1996–2011 m.
Rašyti komentarą