Australijos seselė Bronnie Ware, kuri suteikdavo lengvinantį gydymą mirštantiems pacientams, keletą metų fiksavo, ko prieš mirtį labiausiai gailisi žmonės, rašo guardian.co.uk. Savo pastebėjimus ji iš pradžių aprašė įraše tinklaraštyje, bet po didžiulio susidomėjimo nusprendė išleisti knygą „Penki dalykai, kurių mirštantys gailisi labiausiai“.
B. Ware savo knygoje rašo apie mirštančių žmonių fenomenaliai skaidrų žvilgsnį į savo gyvenimą ir kaip mes galime šio to pasimokyti iš jų išminties, kad savo mirties valandą turėtume mažiau nuoskaudų dėl to, ko nepadarėme šiame gyvenime.
„Kai paklausdavau jų, ką jie gyvenime būtų darę kitaip, dažniausiai pasikartodavo tie patys atsakymai“, – sakė B. Ware.
Pasak B. Ware, mirštantys žmonės dažniausiai galėjosi dėl šių penkių dalykų:
1. Aš norėčiau, kad būčiau turėjęs drąsos gyventi tokį gyvenimą, kokio norėjau aš pats, o ne tokį, kokio iš manęs tikėjosi kiti.
„Tai dažniausiai pasitaikantis apgailestavimas. Kai žmonės supranta, kad jų gyvenimas beveik baigėsi ir žvelgia atgal, suprasdami, kiek daug svajonių liko neįgyvendinta. Dauguma žmonių neįgyvendino netgi pusės savo svajonių ir turi mirti, žinodami, kad jų nepasiekė dėl savo pasirinkimų, kuriuos padarė arba ne. Sveikata suteikia laisvę, bet retas tai supranta, kol ją turi“, – rašė B. Ware.
2. Aš norėčiau, kad nebūčiau dirbęs taip sunkiai.
„Tokį norą girdėjau iš visų pacientų vyrų, kuriuos tik man teko prižiūrėti. Jie praleisdavo savo vaikų jaunystės dienas ir laiką, skirtą draugystei su savo partnerėmis. Moterys irgi gailėdavosi, kad per daug dirbo, bet dauguma iš jų priklauso senesnei kartai, kai moterys beveik niekada nebūdavo pagrindinės šeimos „duondavės“. Visi vyrai, kuriuos aš tik slaugiau, gailėdavosi, kad praleido tiek daug laiko savo darbo „bėgimo takelyje“, – dėl ko dažniausiai skundžiasi mirštantys vyrai, atskleidė B. Ware.
3. Aš norėčiau, kad būčiau turėjęs drąsos išreikšti savo jausmus.
„Dauguma žmonių užgniaužia savo jausmus, kad taikiai gyventų su kitais. To pasekmė – vidutinybės egzistencija. Tokie žmonės niekada netampa tuo, kuo jie iš tiesų galėtų tapti. Daugumai iš jų dėl to išsivysto įvairios ligos“, – susimąstyti apie jausmų užgniaužimą skatino B. Ware.
4. Aš norėčiau, kad būčiau artimai bendravęs su savo draugais.
„Dauguma nesupranta, kiek daug jiems reiškia seni draugai, kol iki mirties telieka vos keletas savaičių. Dauguma taip užsisklendžia savo gyvenimuose, kad auksinės draugystės tiesiog nutrūksta. Žmonės dažnai gailisi, kad savo draugams neskyrė reikiamo laiko ir pastangų, kurių jie nusipelnė. Kiekvienam trūksta draugų, kai jis miršta“, – draugų svarbą žmogaus gyvenime priminė B. Ware.
5. Aš norėčiau, kad aš būčiau sau leidęs būti laimingesniam.
„Tai stebėtinai dažnas dalykas, dėl kurio žmonės gailisi. Dauguma iki gyvenimo pabaigos nesupranta, kad laimė – tai pasirinkimas. Žmonės lieka užstrigę senuose elgesio modeliuose ir įpročiuose. Vadinamasis „familiarumo komfortas“ užlieja jų emocijas ir fizinį gyvenimą. Pokyčių baimė žmones priverčia apsimetinėti prieš kitus ir prieš save, kad jie yra patenkinti savo gyvenimu, nors iš tikrųjų jie ilgisi progų, kada galėtų išsijuokti ir iškrėsti kokių nors kvailybių“, – apie žmonių norą būti laimingais rašė B. Ware.
Rašyti komentarą