Olimpiados, prasidėsiančios liepos pradžioje, dalyviai dėl itin aukšto Londono oro taršos lygio gali ne tik blogiau pasirodyti, bet ir susirgti, įspėja mokslininkai bei medikai.
Pasak independent.co.uk, nuogąstaujama, kad tie sportininkai, kurie įkvepia daugiau oro nei eiliniai sėslūs žmonės, gaus didelį kiekį teršalų, tarp jų sveikatai žalingų dalelių, azoto dioksido ir ozono. Jiems taip pat gresia plaučių dirginimas, skausmas krūtinėje ar sumažėjusi plaučių talpa. Tokia situacija būtų itin nepalanki Londono miestui, kuris žaidynių metu taps pasaulio dėmesio centru.
Susidarius tam tikroms oro sąlygomis kelių teršalų lygis tampa toks aukštas, kad pažeidžiamos ES nustatytos taršos ribos, o dėl to Jungtinei Karalystei gali grėsti 300 mln. svarų sterlingų bauda.
ES nustatyta kietųjų dalelių (KD10 – 10 mikronų ir mažesnio aerodinaminio skersmens dalelės) taršos riba įsigaliojo 2005 m.: metinis vidurkis ne daugiau kaip 40 mikrogramų kubiniame metre ir ne daugiau kaip 35 dienos, kai peržengiama 50 mikrogramų kubiniame metre riba. Londonas viršija ją kasmet.
ES nutarimas dėl azoto dioksido įsigaliojo 2010 m.: vidutinis metinis rodiklis – ne daugiau 40 mikrogramų kubiniame metre ir ne daugiau kaip 18 valandų, kai viršijama 200 mikrogramų kubiniame metre riba. Londonas ribines vertes viršijo du kartus, 2010 ir 2011 m.
Londone nustatytas aukščiausias toksiškų azoto dioksido (NO2) dujų lygis visoje ES. Miesto vadovybė ne kartą gavo perspėjimus dėl nesugebėjimo laikytis Europos teisės aktų, reglamentuojančių KD10. Sostinės oro kokybę taip pat veikia ozono dujos, atsirandančios transporto priemonių išmetimo dujoms reaguojant su saulės šviesa.
Ekspertai sako, kad riziką didina vasaros oro sąlygos, pirmiausia temperatūros inversija, dėl kurios nevėjuotomis šiltomis dienomis teršalai laikosi arti žemės. „Jei susidarys aukšto slėgio temperatūros inversija, padidės ozono ir azoto dioksido koncentracija, dėl to gali atsirasti kosulys, dusulys ir kitos problemos“, – sakė Britų plaučių asociacijos atstovas profesorius seras Malcolmas Greenas.
Londono Karališkojo koledžo Aplinkos sveikatos profesorius Frankas Kelly sakė: „Jei mums nepasiseks, dėl oro kokybės viešoji nuomonė bus nepalanki. Sportininkai, pavyzdžiui, maratono bėgikai ar dviratininkai, turi giliai ir dažnai kvėpuoti. Didelio užterštumo dieną jie įkvėps daug užteršto oro. Jų plaučių tūris gali sumažėti, jie gali jausti skausmą ir dusulį, dėl astmos jiems gali prireikti vaistų. Kai kurie sportininkai nesugebės pasiekti laukiamo rezultato, galbūt dėl prastos savijautos praleis keletą dienų ilsėdamiesi. Sporto požiūriu jie nebus pačios geriausios formos“.
Simonas Birkettas, kampanijos „Švarus oras Londone“ grupės direktorius, pareiškė: „Londono meras Boris Johnsonas turi parodyti pasauliui, kad olimpinis miestas yra pasiryžęs spręsti šią rimtą visuomenės sveikatos krizę ir iš olimpinio maršrutų tinklo eliminuoti labiausiai orą teršiančias transporto priemones“.
2010 m. gruodžio mėn. B. Johnsonas pristatė sostinės oro kokybės strategiją, tačiau ji orientuota į vidutinį ir ilgalaikį laikotarpį. Strategijos atnaujinimas, išdėstytas praėjusių metų gegužę, apima tik keletą priemonių, skirtų trumpesnio laikotarpio poveikiui pasiekti.
Tačiau Londone nėra jokio ženklo, kad būtų imtasi drastiškų veiksmų, kaip prieš žaidynes Pekine, kai Kinijos vyriausybė uždraudė eksploatuoti daugiau nei pusę miesto automobilių ir uždarė teršiančias pramonės įmones. Tai valstybei kainavo 6 mlrd. svarų sterlingų.
Rašyti komentarą