Tinkamai, kol buvo gyvas, ekspertų neapžiūrėtas gana apmaudžiomis aplinkybėmis nukentėjęs kaunietis gali likti kaltas dėl savo tragiškos žūties. Nors ir spėjo prieš mirtį įvardyti išpuolio prieš jį organizatorių, šis gali išlipti iš balos sausiausias. Nepaisant to, kad jo pas nusižiūrėtąjį į aukas pasiųsti bendrininkai leido sau įvykio vietoje neplanuotas improvizacijas, dėl ko šiandien yra teisiami dėl nužudymo.
Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti pamokomos tragedijos, tapusios žiauria 59-erių V.Ž. lemtimi, bylą. Didžiausia ir nebeatitaisoma jo gyvenimo klaida tapo per didelis pasitikėjimas kaimyne, kuriai galbūt simpatizavo, o ši nuslėpė nuo jo savo trisdešimtmetės atžalos teistumą. Jeigu V.Ž. būtų žinojęs, kad jos vos aštuonias klases baigęs sūnus jau septynis kartus teistas už vagystes ir plėšimus, kažin ar būtų patikėjęs šiam savo banko mokėjimo kortelę, pasakydamas ir PIN kodą. Nors ir buvo tą lemtingą užpraeitos liepos dieną neblaivus. Prie vieno vaišių stalo tada juos suvedė pati kaimynė. Teisme ji tikino nemačiusi, kaip svečias davė sūnui savo banko kortelę. Tačiau kitą dieną atpažino šį policijos pateiktoje nuotraukoje kaip asmenį, paimantį iš V.Ž., dėl kurio gyvybės jau kovojo klinikų medikai, sąskaitos bankomate tris tūkstančius litų.
Susigundė lengvu grobiu
Šiandien minėtos moters sūnus Tadas Mikolaitis teisiamas tik už plėšimą organizuotoje grupėje, kuriai pats vadovavo, sukčiavimą bei pasinaudojimą svetima banko kortele. Prokuroras pasiūlė jį įkalinti 11 metų. Bylos duomenimis, pritrūkus per tas lemtingas vaišes alkoholio, jis pasisiūlė subėgioti į parduotuvę už dvigubai vyresnį motinos svečią, kuris neslėpė, kad dar turi pinigų. Ir taip išgėręs neatsargiai atskleidė, kad visada nešiojasi su savimi banko kortelę. Paimdamas tada iš šios pinigus alkoholiui, T.Mikolaitis atkreipė dėmesį, kad joje dar likę apie penki tūkstančiai litų. Tąkart kortelę jis grąžino, jau nusprendęs organizuoti buvusio sugėrovo apiplėšimą. Į pagalbą nuspręsta pasitelkti tuomet dar 17-metį Osvaldą Živulinską bei metais už šį vyresnį Robertą Mickevičių. Susipažino jis su šiais vaikų globos namų ugdytiniais prastos reputacijos bendrabutyje, kuriame Kauno savivaldybė suteikia socialinį būstą ir pilnametystės sulaukusiems našlaičiams. Šiame bendrabutyje T.Mikolaitis lankydavosi pas vieną moterį. Tuo metu ten glaudėsi ir jau penkis kartus teistas, eilinį kartą iš Vaikų socializacijos centro pabėgęs ir nuo policijos, turėjusios vykdyti teismo nutartį pasiųsti jį už grotų, slapstęsis O.Živulinskas.
Neeilinis liudytojas
Ikiteisminio tyrimo metu T.Mikolaičio bendrininkai prasitarė susigundę šio sumanymu dėl žadėto atlygio - po kelis tūkstančius litų kiekvienam. Elektros prietaisų derintoju dirbęs V.Ž. pateko į jų spąstus už dviejų savaičių po lemtingų išgertuvių. Jis buvo patykotas savo daugiabučio laiptinėje - paryčiais išsirengęs į darbą. Lemtinga dvikova įvyko apie 5.15 val. - vos nusižiūrėtasis į aukas atsirakino savo buto duris. Beveik tą pačią akimirką jis buvo įstumtas atgal. Tą rytą Kauno policija užregistravo vieno šio liūdnai pagarsėjusio Panemunės daugiabučio (prieš 14 metų viename jo bute buvo apsvaigintas ir išvežtas nuskandinti kunigas Ričardas Mikutavičius) gyventojo skambutį. Jis ne tik girdėjo įtartiną bildesį, bet ir matė per savo virtuvės langą, kas dėjosi buto, iš kurio sklido minėtas triukšmas, balkone. Kaimynas V.Ž. jame bergždžiai bandė grumtis su dviem kaukėtais asmenimis. Tačiau atvykus policijai jo buto durys rastos užrakintos. Kadangi šios buvo šarvuotos, teko kviesti ugniagesius gelbėtojus. Jie pateko vidun per šio buto trečiajame aukšte balkoną.
V.Ž.buvo rastas leisgyvis. Jo rankos bei kojos buvo surištos, burna užklijuota lipnia juosta. Aplink telkšojo kraujo klanai.
Nelygi dvikova
Iškviesti greitosios medikai iškelti tokios būklės nelaimėlio per balkoną nesiryžo. Laimė, pavyko rasti jo seserį, turinčią atsarginį lauko durų raktą. Nemažai laiko sugaišta ne vien dėl šių priežasčių, bet ir todėl, kad V.Ž. buvo sulaužytas žandikaulis, dėl ko buvo sunku su juo susišnekėti. Tuo pasinaudojant ir suskubta iš nelaimėlio sąskaitos paimti visą leistiną dienos normą. Po poros savaičių jis mirė - nuo komplikacijų, sulaužytų šonkaulių lūžgaliams pažeidus plaučius. Tačiau iki tol V.Ž. spėta apklausti. Nelaimėlis spėjo papasakoti, kad atsirakinus tą rytą buto duris jį iš karto atgal įstūmė laiptinėje tykojęs asmuo (pagal pateiktą išvaizdą - R.Mickevičius). Jiems susigrūmus, netrukus į butą įbėgo ir žemesnis bei jaunesnis už įsibrovėlį (O.Živulinskas). Abu buvo užsitempę ant galvų juodas moteriškas kojines. Vienas iš įsibrovėlių tikrai buvo su pirštinėmis. Abu mušė jį kumščiais. Ar ir spardė, dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo tiksliai nepamena, - greičiausiai. Besigrumiant su jais nukrito. Atsikėlęs bandė pabėgti per balkoną - ketino iš šio iššokti. Tačiau muštas ir ten, o aukštesnysis (R.Mickevičius) jį dar ir smaugė. Jam buvo atplėštos net abi ausys, šias teko siūti. Per grumtynes dingo jo piniginė, kurioje, be dokumentų bei 100 litų, buvo ir banko kortelė. Kaip galimą vienintelį įtariamąjį, galėjusį sėkmingai paimti iš šios pinigus, V.Ž. nurodė T.Mikolaitį. Anot jo, kaimynės sūnus buvo vienintelis asmuo, kuriam jis kada nors davė savo banko kortelę, pasakydamas ir šios PIN kodą.
Bando išsisukti?
Teisiamieji tikina žudyti V.Ž. neketinę, todėl ir palikę jį surištą dar gyvą. Manoma, kad improvizuoti teko, nepasitvirtinus T.Mikolaičio prielaidai, kad auka nesipriešins. R.Mickevičių prokuroras pasiūlė įkalinti 17 metų. O.Živulinskui, kuris nusikaltimo metu dar buvo nepilnametis, paprašyta skirti maksimalią šios kategorijos nusikaltėliui 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamųjų advokatai bando pasinaudoti tuo, kad ekspertai apžiūrėjo V.Ž. kūną tik už 17 dienų po įvykio, kai žmogus jau buvo miręs. Per tiek laiko jau buvo išnykę dauguma kraujosruvų bei mėlynių. Patirti sužalojimai konstatuoti tik pagal žaizdas bei lūžius. Dėl to ir negalėta tiksliai pasakyti, kas sukėlė mirtiną traumą. Tokiomis aplinkybėmis neatmesta galimybė, kad ji galėjo būti patirta ir krintant. O kaltinamieji nužudymu tai ir įrodinėja - neva jų auka per grumtynes pati trenkėsi šonu į stalą, o vėliau, bandydama pabėgti, krito visu ūgiu, užsikabinusi už balkono slenksčio. Dėl to O.Živulinsko bei R.Mickevičiaus advokatai prašo juos dėl nužudymo išteisinti.
Rašyti komentarą