Sūrskis: Štai, Mauzeri, jums ir įstatymo su smurtu grimasos... Įstatymas atsuko užpakalį...
Mauzeris: Taigi įstatymas puikiai veikia. Areštinėse jau vietų nėra...
Sūrskis: O kodėl jų nėra, jūs pamąstėt? Kodėl trūksta vietų? Jūs manot, kad žmogai žmonas dabar lupa iš malonumo? Nė velnio – lupa iš vargo, bo nori atsigauti areštinėje...
Mauzeris: Nuo ko atsigauti? Nuo žmonos?
Sūrskis: Nuo žmonos, šneka pelė... Jūs tik paklausykit... Atsiduri areštinėje, pusryčiams sumuštiniai su arbata. Taip? Taip, patvirtins bet kuris komisaras. Pietums – sriuba, cepelinai arba bulvių plokštainis, arba plovas, kotletas ar kitas prabangus maistas.
Mauzeris: (Reakcija.)
Sūrskis: Žiūrim toliau. Vakarienė – košė, mišrainė ir kiti skanėstai. Jūsų paslaugoms nemokamas dušas, švari patalynė, televizorius, jeigu patekot apsivėmęs – išskalbti drabužiai... Klausimas – koks smurtautojas atsisakys pasmurtauti, kai laukia toks all inclusive...
Mauzeris: Nu, bet žiūrėkit...
Sūrskis: ...palaukite, aš dar nebaigiau... Mano name yra 112 butų, žmonės taip nevalgė nuo „Sekundės“ banko laikų.
Mauzeris: Iš kur jūs taip gerai žinot?
Sūrskis: Aš kas vakarą apeinu laiptinę ir apuostau duris. Geriausia, kas iš ten sklinda, – tai tušinti rauginti kopūstai....
Mauzeris: Bet palaukit, po jūsų to vadinamo kurorto jums gali būti uždrausta grįžti namo pas žmoną. Kas tada?
Sūrskis: Apie viską pagalvota. Mes su kaimynu Artiomu esame sutarę: atsigaunam areštinėje, tada aš grįžtu pas jo žmoną, jis – pas maniškę. Ir žmonos patenkintos, ir mums gyvenimo paįvairinimas.
Mauzeris: Bet kaimyno žmonos mušti negali? Čia jau smurtas ne šeimoje.
Sūrskis: O už ką ją mušti? Ji paprastai nėra tokia bjauri kaip žmona... Beje, kaip tik šiandien baigiasi draudimas grįžti namo. Tai rytoj nebūsiu darbe, būsiu areštinėje. Reikia atsigauti...
Rašyti komentarą