Šalčiams iki šiol gan švelnią žiemą pavertus speigo teritorija, lietuviai susidūrė su tradicinėmis bėdomis – šalčio sukaustytu gyvenimu. Oro temperatūrai nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio, neužvedamų automobilių padaugėja maždaug tris kartus, o viešuoju transportu važiuojantys keleiviai jaučiasi it milžiniškuose šaldytuvuose.
Gatvėse – kliūtys
„Vakar tiesiog sustojau ir padėjau „mirusiame“ automobilyje sėdėjusiai merginai. Ji buvo sustojusi antroje eismo juostoje, todėl iškart susidarė spūstis. Nežinau, kodėl, bet vairuotoja nestabdė pravažiuojančių automobilių ir nebandė prašyti pagalbos“, – Alfa.lt pasakojo vilnietė Audronė.
Vairuotoja nelaimėlės automobilį prikabino prie savojo ir saugiai nutempė į kiemą. Užgesęs automobilis nerodė visiškai jokių gyvybės ženklų.
„Labai gaila, kad mūsų vairuotojai neturi pakankamai kultūros ir nesustoja prie su įjungtu avariniu signalu stovinčio automobilio paklausti, ar nereikia pagalbos“, – piktinosi pašnekovė.
Vilnietės žodžius patvirtino ir sostinės policija. Pareigūnai vairuotojų prašo padėti problemų turintiems kolegoms, o sugedusių automobilių vairuotojams nesigėdyti prašyti pagalbos.
„PZU Lietuva“ Masinių žalų skyriaus vadovo pavaduotojas Mindaugas Balinskas teigė, kad per šalčius dažniausiai su problemomis suduria didžiųjų miestų gyventojai, kurie automobilius laiko ne garažuose ar požeminėse aikštelėse, o kiemuose ar gatvėse prie namų. Vairuotojai dažniau neužveda senesnių nei 10 metų, ypač dyzelinu varomų automobilių.
Dar viena bėda atšalus orams – miestiečių kelionės į darbą viešuoju transportu. Dalis sostinės autobusų ir troleibusų seni ir nepajėgūs per tokius šalčius pakankamai prišildyti salonų. Todėl kai kuriems vilniečiams valandos kelionė į darbą primena kelionę šaldytuve. Tačiau nuo panašių problemų kenčia ne tik sostinės gyventojai
„Autobusais nevažinėju, bet paprastai juose šilčiau būna. Troleibusuose, kurie nauji, nėra taip šalta. Bet seni troleibusai kiauri“, – Alfa.lt sakė kaunietė Jovita.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ per šalčius nusprendė bent jau pakelti keleivių nuotaiką. Kontrolieriai pradėjo akciją, kurios metu viešojo transporto kontrolieriai keleivius vaišina arbata.
Arbata vilniečius vaišins du ekipažai viešojo transporto stotelėse, kuriose gausiausia keleivių, pavyzdžiui, Spaudos rūmų, Šeškinės, Savanorių prospekto. Keleivių kontrolės skyrius trečiadienį akciją pradėjo Žaliojo tilto stotelėje. Prasidėjusios akcijos metu per pusantros valandos arbata pavaišinti beveik 300 vilniečių.
Žudo neaiškus kuras
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos atstovas Lukas Vosylius Alfa.lt tikino, jog galimybė, kad legaliai į automobilio baką pripiltas dyzelinas gali užšalti, – minimali. Pasak pašnekovo, problemų gali kilti tik tada, jei bake buvo likę vasarinio ar nelegalaus dyzelino. Tuomet vairuotojas tikrai gali tikėtis bėdų.
„Prieš porą dienų pats paklausiau nesivedančio automobilio savininko, kur jis pylė dyzeliną. Pasirodo, kad žieminio dyzelino iš degalinės jis buvo pripylęs vos dešimt litrų. Kitas bake buvęs kuras – neaiškus. Tikrai raginu visus bent jau šaltuoju metų laiku pirkti legalų ir patikimą kurą, nes bandymai taupyti nueis vėjais, kai reiks remontuoti automobilį“, – sakė L. Vosylius.
Lietuvoje dėl spustelėjusių šalčių tinkamo dyzelinio kuro nepritrūks. Šalies teisės aktai įpareigoja pardavėjus pasirūpinti tinkamais jo kiekiais. Tuo tarpu Latvijoje verslas pats sprendžia, kada prekiauti žiemai pritaikytais degalais.
„Lietuvoje prekiauti žiemai pritaikytu kuru privaloma sausio ir vasario mėnesiais. Tačiau dauguma asociacijos įmonių tokiu kuru pradėjo prekiauti jau gruodžio pradžioje, o nustos, kai pasitrauks šalčiai“, – tvirtino pašnekovas.
Šiuo metu Lietuvos degalinėse galima rasti tiek pirmos, tiek antros klasės žieminio dyzelino. Pirmasis stingti pradeda esant –26 laipsniams, o antros klasės degalai atsilaiko iki 32 laipsnių šalčio.
„Antros klasės dyzelinas yra be jokių biopriedų. Šiuo metu siekiame, kad ir pirmos klasės žieminiame kure jų neliktų, nes biopriedai žiemą sunkina dyzelinių automobilių užvedimą“, – sakė L. Vosylius.
Perspėja saugotis
„Radę užšalusius automobilius, daugelis vairuotojų prašo kaimynų ar draugų pagalbos, norėdami įkrauti savo akumuliatorių nuo kito automobilio akumuliatoriaus. Primename vairuotojams, kad ne visais atvejais tai yra saugu“, – sakė „PZU Lietuva“ Masinių žalų skyriaus vadovo pavaduotojas Mindaugas Balinskas.
Draudikas perspėjo, kad užšalusio automobilio tempimas kieme gali baigtis eismo įvykiu – šaltą automobilį sunkiau valdyti, sunkiau išlaikyti saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Pasitaiko, kai tempiant automobilius kiemuose apgadinami keli šalia stovintys automobiliai.
Ekspertas atkreipia dėmesį ir į tai, kad esant šaltiems orams būtina papildoma automobilio priežiūra, o jį užvedant padeda keletas praktinių gudrybių.
Svarbu suprasti tai, kad akumuliatorius yra jautriausia šalčiui automobilio dalis, ypač jei jo eksploatavimo laikas eina į pabaigą. Akumuliatorių reikėtų keisti kas trejus metus, o įsigyjant naują prietaisą vertėtų investuoti į aukštesnės kokybės gaminį.
Dar viena gudrybė – akumuliatorius išeikvos mažiau energijos, jei prieš pasukant degimo raktelį įminsite sankabos pedalą.
Esant šalčiams nelaikykite automobilio kuro bako pustuščio, nes jame kondensuojasi drėgmė ir gali užšalti kuro padavimo sistema. Taip atsitikus, automobilį tenka transportuoti į šildomas patalpas ir geriausiu atveju gaišti laiką, laukiant, kol sistema atšils.
Taip pat svarbu prieš šaltąjį sezoną patikrinti automobilio pakaitinimo žvakes, nes dėl jų variklyje oras pašildomas iki reikiamos temperatūros.
Pavojingiausia – tamsa
Nors dienos metu nutinka daugiau eismo įvykių, paprastai skaudesnės pasekmės būna įvykusių naktį, neapšviestuose keliuose. „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai pataria, kaip būti saugesniems kelyje sutemus.
Žiemą greitai pradeda temti, o tai reiškia, kad dažniausiai vairuojame tamsiu paros metu. Todėl šiuo metų laiku ypač svarbu būti apdairiems ir tinkamai pasirengti vairavimui naktį.
Blogesnis matomumas nakties metu verčia vairuotojus naudotis papildomomis priemonėmis ir ženklais. Vairuotojai gali pastebėti kliūtis kelyje naudodamiesi kitų automobilių šviesomis.
Taip pat reikėtų įsidėmėti, jog teisingai įvertinti atstumą ir judėjimo greitį remiantis šviesomis yra labai sudėtinga. Ypač tai jaučiasi, jei priekiniai transporto priemonės žibintai yra išdėstyti netipiškai. Pavyzdžiui, arti vienas kito esantys žibintai sukuria iliuziją, jog automobilis – toliau nuo mūsų, negu jis iš tiesų yra. Dėl šios priežasties vairuojant naktį patariama atsargiau manevruoti, pavyzdžiui, keisti važiavimo kryptį ar lenkti, nes tą darant reikia gerai įvertinti atstumą iki kitų transporto priemonių.
Žmonės, nakties metu važiuojantys neapšviestais keliais, turėtų sumažinti automobilio greitį. Tipiški artimųjų šviesų žibintai apšviečia apie 50 metrų kelio. Atsižvelgiant į vairuotojo reakcijos laiką, šis atstumas yra pakankamas sustabdyti automobilį, judantį maždaug 60–70 km/val. greičiu.
Rašyti komentarą