Ketvirtadienį ministrų kabinetas svarstys Darbo kodekso pataisą, kuria siūloma automatiškai nustatyti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, numatant, kad pastarasis negalėtų būti mažesnis negu pusė vidutinio atlyginimo dydžio. Seimui priėmus tokią pataisą, MMA, preliminariais duomenimis, Lietuvoje šiemet šokteltų beveik 200 litų ir viršytų 1000 litų ribą.
Parlamentui palaiminus tokią Darbo kodekso pataisą, Trišalė taryba, susidedanti iš Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų, netektų galios kontroliuoti MMA dydžio. Pastarasis įstatymų numatyta tvarka priklausytų nuo praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį skelbia Lietuvos statistikos departamentas.
Kodekso pataisos iniciatorius, Seimo narys Gintaras Songaila tikino, kad naujam MMA skaičiavimo principui pritaria profesinės sąjungos. Apie šios idėjos palaikymą anksčiau buvo užsiminę ir darbdavių atstovai.
„Įstatymo projekto parengimą sąlygojo Trišalės tarybos ir Vyriausybės pasyvumas apsispręsti dėl minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris šiuo metu mažesnis negu skurdo riba, nedidėja jau kelerius metus, nors būtiniausių prekių ir paslaugų kainos nuolat augo“, – aiškino parlamentaras, pabrėždamas, kad MMA padidinimas padėtų išspręsti socialines problemas ir paskatintų ekonomikos augimą.
Teisės akto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad, pritarus naujam MMA skaičiavimo principui, algos būtų rečiau mokamos vokeliuose.
Ministerija perspėja apie darbuotojų atleidimus
Statistikos departamento duomenimis, praeitais metais vidutinė alga Lietuvoje siekė 2027,9 lito, o priėmus siūlomą Darbo kodekso pataisą, MMA siektų 1013,95 lito. Tai reikštų, kad minimali alga ūgteltų 26,4 procento (dabar MMA yra 800 Lt).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškina, kad tokiam MMA padidinimui, išankstiniais skaičiavimais, iš valstybės ir savivaldybių biudžetų metams reikėtų daugiau kaip 225 mln. Lt, o privačiame sektoriuje visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams – daugiau kaip 270 mln. litų.
„Abejotina, ar visos, ypač labai mažos, įmonės turėtų galimybes mokėti tokio dydžio MMA. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais privataus sektoriaus įmonėse, kuriose dirbo iki 9 darbuotojų, darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1255,6 lito. Tokiose įmonėse dirbo 19,9 procento privataus sektoriaus darbuotojų. Nesant galimybių mokėti padidintos MMA, darbuotojai gali būti atleidžiami iš darbo arba trumpinamas jų darbo laikas, dalis darbuotojų darbo užmokesčio gali būti išmokama nelegaliai“, – perspėjo SADM specialistai.
Apie nepritarimą staigiam MMA didinimui ne kartą kalbėjo ir pats Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius, praeitų metų pabaigoje tikindamas, jog finansinė krizė Lietuvos dar nėra apleidusi, o prioritetą reikėtų teikti biudžeto deficito mažinimui. Šiemet premjeras jau kalba apie naują priežastį, kodėl nereikėtų smarkiai didinti MMA. Anot jo, būtina susimąstyti apie euro zoną stingdančią finansinę įtampą.
Prezidentė spausti nežada, profsąjungos grasina streikais
Prezidentė Dalia Grybauskaitė metų pradžioje po susitikimo su Vyriausybės nariais pareiškė, jog MMA kėlimo klausimas šiemet išliks aktualus, tačiau kartu prisipažino nespausianti ministrų kabineto algą didinti.
„Suprantu, kad klausimas dėl minimalaus atlyginimo nėra paprastas. Čia trys dalykai: Vyriausybė, darbdaviai ir darbuotojai turi susitarti, kada ir kaip tai galima padaryti. Šis klausimas išliks aktualus būtent dėl to, kad dabartinėje situacijoje net esant krizei visose trijose Baltijos šalyse mūsų minimalus atlyginimas yra mažiausias ir šiemet nebuvo numatyta jį didinti. Šis klausimas išlieka aktualus, tačiau kiek, kada ir kaip, čia nenorėčiau spausti Vyriausybės“, – sakė šalies vadovė.
Šiuo metu MMA Lietuvoje, atskaičius mokesčius, siekia 670 litų. Vyriausybė praeitų metų spalio mėnesį Trišalei tarybai pateikė siūlymą MMA nuo šių metų liepos didinti 50 litų, t. y. iki 850 Lt. Skaičiuojama, kad tokiu atveju MMA gaunančio darbuotojo užmokestis, atskaičius mokesčius, padidėtų 38 litais.
Darbdavių atstovai ir profesinės sąjungos reikalavo, kad minimali alga būtų didinama bent iki 900 litų jau nuo 2012 metų sausio pradžios. Darbdavių nuomone, Vyriausybės siūlomas MMA didinimas yra per mažas ir nemažintų skurdo šalyje, o profsąjungų atstovai ir toliau grasina streikais.
Mažesnį nei Lietuvoje minimalų atlyginimą Europos Sąjungoje gauna tik rumunai ir bulgarai.
Pavyzdžiui, 2011 m. sausį minimalus darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, Latvijoje buvo 877 Lt, Rumunijoje – 490 Lt, o Bulgarijoje – 424 Lt. Didžiausias tarp Baltijos šalių minimalus atlyginimas buvo Estijoje – 959 Lt.
Minimalus atlyginimas paskutinį kartą Lietuvoje didintas 2008 m. sausį.
Nausėda: MMA reikia didinti, bet ne tokiu būdu
SEB banko finansų analitikas Gitanas Nausėda mano, kad MMA Lietuva turėtų kelti, mat, anot ekonomisto, minimalios algos dydis buvo keistas jau labai seniai. Be to, G. Nausėda pastebi, kad Lietuvoje MMA yra kur kas mažesnė negu kaimyninėse valstybėse.
Visgi, finansų analitiko įsitikinimu, MMA siejimas su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu būtų kenksmingas. Pasak jo, tokios iniciatyvos įgyvendinimas „prikurtų šalutinių problemų, o darbo užmokestį padarytų smarkiai nelankstų“.
„Visokių gali būti situacijų, visokių ūkio struktūros persitvarkymų. Pavyzdžiui, gali didėti kvalifikuoto arba didesnę pridėtinę vertę kuriančio darbo dalies bendrame darbuotojų skaičiuje, o tada siekiant kažkokių automatinių santykių, darbdaviams būtų sudėtinga persiorientuoti ir vykdyti lanksčią darbo užmokesčio politiką“, – Alfa.lt aiškino G. Nausėda.
Ekonomistas pripažino, jog automatinis MMA nustatymas įstatyme leistų išvengti politinės valdžios kontrolės šiuo klausimu, tačiau, jo manymu, Trišalė taryba yra tinkama institucija tokioms funkcijoms, kaip MMA didinimas ar mažinimas.
„Jeigu minimalios mėnesio algos automatinio sukabinimo nepadarai, tai kiekvieną kartą reikia kovoti dėl jos didinimo, įtikinėti, verstis per galvą ir taip toliau. (...) Visgi aš manyčiau, kad Trišalė interesų koordinavimo taryba buvo sukurta ne šiaip sau, ne dėl to, kad reikėjo uždėti paukščiuką ant popieriaus, o dėl to, kad būtų įvertinti ir mikroekonominiai, ir makroekonominiai aspektai ir priimtas tinkamiausias sprendimas“, – tvirtino G. Nausėda.
Rašyti komentarą