Apie darbomaniją kalbama tada, kai žmogus skiria darbui nenormaliai daug laiko ir jėgų, kai jo elgsenoje pastebima akivaizdžių priklausomybės požymių. Visos darbomano mintys ir veiksmai būna nukreipti tik į darbą. Laisvalaikis, šeima, santykiai su partneriu, rūpinimasis fizine būkle ir sveikata atsiduria antrame plane.
Daug ir atkakliai dirbantis žmogus paprastai sulaukia pripažinimo. Šefas džiaugiasi atsidavusiu ir pareigingu darbuotoju, giria jį ir kitiems siūlo sekti jo pavyzdžiu. Didesnis profesinis indėlis anksčiau ar vėliau duoda rezultatų – nulemia karjerą ir finansinę sėkmę.
Todėl žmogui sunku pastebėti, kad dėl jo fanatiško darbo kažkas gyvenime pasidarė negerai ir kenčia sveikata. Galbūt jūs jau išgirdote įspėjamųjų priekaištų iš draugų rato ar partnerio, bet nenorite su jais sutikti.
Galbūt patys vidujai jau tyliai suabejojote, ar jūsų maniakiškas darbas dar normalus. Galbūt pajutote pirmuosius fizinius požymius, kad jūsų kūnui tenka per didelis krūvis. Dažniausi darbomanijos simptomai: padidėjęs kraujo spaudimas, širdies problemos, jautrus skrandis, galvos skausmai, nuolatinis ūžimas ausyse. Darbomano mintys nuolat sukasi apie darbą, net laisvalaikiu. Jis nebegali sustoti ir pailsėti.
7 patarimai, kaip gelbėtis nuo darbomanijos
1. Išsiaiškinkite savo atkaklaus darbo motyvus.
Paklauskite savęs: „Kas atsitiktų, jei aš kasdien dirbčiau tik aštuonias valandas, o savaitgaliais ilsėčiausi?“ Kuo jūs tada užsiimtumėte? Kaip jaustumėtės? Ko jums trūktų?
Iš principo žmonės gana sąmoningai pasirenka tokius elgesio būdus, kurie jiems žada naudos ar pelno arba apsaugo nuo kažkokio pavojaus, negerovės.
Darbonaijos atveju žmogus gali įžvelgti naudą pasirinkdamas darbą kaip svarbiausią gyvenimo tikslą. Arba jis nemano, kad apleisdamas savo kūną ir šeimą daro jiems žalą. Arba bijo pavojų ir nuostolių, kuriuos patirtų, jei pradėtų dirbti nebe taip intensyviai.
Kuo gali būti naudinga darbomanija?
Pabėgimas į darbą gali būti bandymas:
· išvengti problemų ir konfliktų šeimoje,
· stiprinti pasitikėjimą savimi,
· sulaukti dėmesio, pagyrimų ir pripažinimo,
· užpildyti vidinę tuštumą,
· įveikti gyvenimo krizę (pavyzdžiui, po skyrybų, netekties, ligos, amžiaus vidurio krizę),
· suteikti gyvenimui prasmę,
* sumažinti menkavertiškumo jausmą.
2. Pripažinkite, kad turite problemą dėl savo požiūrio į darbą.
Jeigu jūs visur siekiate tobulybės, bus sunku prisipažinti sau, kad šiuo metu jūsų elgesys jums kenkia. Nesmerkite savęs dėl to. Jūs pasirinkote tokią strategiją gerų ketinimų skatinami ir nematėte kitos tinkamos alternatyvos. Verčiau pasiryžkite pakeisti savo elgseną.
3. Ieškokite alternatyvaus elgesio būdo.
Darbomanijos lengvai neatsikratysite tiesiog nusprendę daugiau laiko skirti šeimai, laisvalaikiui ir poilsiui. Jūs turite sąmoningai ieškoti kitų kelių, kuriais sveiku būdu pasiektumėte tai, ką gaunate per savo alinantį darbą. Galbūt reikėtų išmokti stiprinti pasitikėjimą savimi ir tapti nepriklausomu nuo kitų pripažinimo ir patvirtinimo. Galbūt vertėtų susirasti hobį, kuris užpildytų ir suteiktų pasitenkinimą.
4. Sudarykite vertybių sąrašą.
Pasvarstykite, kokios vertybės jūsų gyvenime svarbiausios. Tai galėtų būti sveikata, šeima, gyvenimo džiaugsmas, profesinė sėkmė, meilė, materialinė padėtis, finansinė gerovė, saugumas, laisvė, tobulėjimas, draugystė, malonumai, kelionės, kūryba.
Galbūt jūs atrasite vertybes, kurios ateityje galėtų būti nebe tokios svarbios, pavyzdžiui, karjera ir profesinė sėkmė.
5. Sudarykite konkretų planą.
Pasvarstykite, ką konkrečiai galėtumėte dabar ir ateityje padaryti, kad įgyvendintumėte svarbiausias savo išvardintas vertybes.
6. Pakeiskite netinkamas nuostatas.
Apsvarstykite, kaip turėtumėte pakeisti savo pagrindines nuostatas, kad ateityje elgtumėtės kitaip. Pavyzdžiui: „Mano kūnas yra ištikimas mano palydovas ir aš nuo šiol juo rūpinsiuosi. Atkreipsiu dėmesį, kai jis bus pavargęs ir suteiksiu poilsį“ arba „Noriu išsaugoti šeimą. Todėl savaitgalius praleisiu kartu su ja“.
7. Įgyvendinkite savo planą.
Kasdien skirkite pietų pertraukai bent pusę valandos ir nueikite į kavinę pavalgyti, net jei nejaučiate alkio. Įpraskite dirbdami daryti pertraukėles ir atsipalaiduoti, pavaikščioti ar atlikti kvėpavimo pratimus. Laisvalaikiu sąmoningai skirkite laiko bendravimui su artimaisiais ir draugais.
Rašyti komentarą